Laurynas Jacevičius ir laida Apologetika.lt kalbina Sigitą Makčinskienę, Lietuvos krikščionių studentų bendrijos vadovę, ir Robertą Peteraitį, internetinės tarnystės „Ieškau Dievo" vadovą.
Ar tikėjimas nėra asmeninis dalykas?
Laurynas: Ar dera evangelizuoti? Atrodo, krikščionims tai būtų keistas klausimas. Aišku, kad dera – ne tik dera, bet ir reikia. Tačiau ne kiekvienas krikščionis taip galvoja. Taip pat ne kiekvienas žmogus, kuris yra evangelizuojamas, galvoja, kad jam reikėtų išgirsti ką nors apie tikėjimą. Neretas mano, kad netolerantiška veržtis į privačią žmogaus erdvę, aiškinti jam, kuo jis turėtų tikėti. Argi tikėjimas nėra asmeninis dalykas? Kai kurie sako: taip. Tad ar dera evangelizuoti? Kodėl žmonės tai daro? Kodėl jie lenda į kitų žmonių gyvenimus, aiškina jiems, kuo reikia tikėti arba ne? Pradėkime nuo tavęs, Sigita. Kaip tu išvis nusprendei prisijungti prie šios organizacijos, kurios tikslas ir yra skelbti Evangeliją?
Sigita: Vienas iš atradimų man kaip krikščionei buvo suprasti, kad aš – studentė ir krikščionė – galiu būti viename asmenyje, kad būnant universitete man nereikia būti kitu žmogumi.
Laurynas: Robertai, kaip tu atsidūrei „Ieškau Dievo" tarnystėje?
Robertas: Tarnavau su viena bažnyčia ir mes darėme daug visokių evangelizacinių susirinkimų. Galiausiai atsirado galimybė gauti internetą. Tai buvo 1994–1995 metai, ir tada mane sužavėjo ta kombinacija – galimybė pasakoti apie Kristų per internetą. Vėliau pradėjau šitą darbą su „Ieškau Dievo" ir iki šiol jį koordinuoju.
Nukreipti žmones link Jėzaus
Laurynas: O ką daro „Ieškau Dievo"?
Robertas: Mes suvedame tuos, kurie ieško Dievo ar kurių širdyse Dievas veikia ir skatina jas ieškoti, su kitais tikinčiaisiais ir pristatome Kristų. Pristatome Evangelijos žinią. Kartais galvoju apie pavyzdį iš Jono Evangelijos 4 skyriaus – apie samarietę. Nuostabi evangelistė, bet ji nebuvo pamokslininkė. Ji tiktai nubėgo į miestą ir sako: ateikit, pažiūrėkit, čia yra tas, kuris viską apie mane pasakė. Ar tik jis nebus Mesijas? Mums reikia nukreipti žmones link Jėzaus, ir tai bandome daryti. Kažkiek galime, aišku, ir patys pakalbėti, bet yra daug visko jau prikalbėta, ir rašytojui reikia tiesiog padėti žmonėms atrasti.
Laurynas: Mane domintų mokslo ir tikėjimo santykis. Minėjai, kad fiziką studijavai. Esi mokslų daktaras. Kurį laiką dirbai mokslinį darbą. Tai kodėl dabar normalų darbą dirbantis jį meta ir pradeda kažkokias nesąmones daryti, kad internete kreiptų žmones į Jėzų? Neturi daugiau, ką veikti?
Robertas: Čia, aišku, priklauso nuo požiūrio. Kai aš mačiau ir mokslinį darbą, ir tarnautojo darbą, tai man niekas neprilygsta šiai tarnystei. Kai padedi žmogui rasti išgelbėjimą, rasti Kristų, tai yra amžinos vertės dalykas. Aišku, iš mokslo, jeigu ten kažko pasieksi, gal ir turėsi praeinančią šlovę. Bet čia tu gauni šlovę iš Dievo.
Kas yra Evangelija?
Laurynas: Klausimas dabar kyla toks: mes čia kalbame apie evangelizaciją ir apie Evangeliją. O kas yra ta Evangelija? Ką jūs turite omenyje, kai sakote: Evangelija? Sigita?
Sigita: Evangelija – tai geroji žinia apie tai, ką Dievas padarė.
Laurynas: Robertai, nuo to atsispirdami judame prie tavo sampratos.
Robertas: Jeigu norite formulės, tai visada yra Pirmas laiškas korintiečiams, 15 skyrius. Tai, kad Kristus mirė, prisikėlė ir po to pasirodė daugiau nei penkiems šimtams brolių. Kad yra atpirkimas ir kad Dievas tą atpirkimą priėmė. Bet kai žiūriu į evangelijas, kai Jėzus siuntė mokinius ir ką jis liepė jiems sakyti, jis sako: skelbkite, kad priartėjo Dievo karalystė. Evangelija – tai daug daugiau negu formulė. Tai, pirmiausiai, yra ilgas pokalbis. Gali būti, kad ta frazė – priartėjo Dievo karalystė – yra tik to pokalbio pradžia. Gali būti, kad tai priklauso nuo konteksto. Izraelis tuo metu laukė Mesijo ir žydai daug ką suprato kitaip negu mes tai suprantame. Bet iš esmės Evangelija yra apie tai, kad Dievas sutaiko mus su savimi per Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Ir kad mes turime tame susitaikyme padaryti tam tikrą žingsnį. Dievas atvėrė kelius, pastatė tiltą, bet per jį reikia žengti mums. Negalime to palikti Dievui, kad jis viską padarytų iki galo. Apaštalų darbuose skaitome, kad Dievas liepė visiems visame pasaulyje atgailauti, atsiversti. Ką tai reiškia – atsivertimas? Čia jau galima daug pamokslų prisakyti.
Dievo karalystė čia ir dabar
Laurynas: Kyla įspūdis, ir man taip būdavo seniau, kad Evangelija ir kvietimas tikėti Dievu susijęs su kažkuo, kas vyks kažkada, po mirties, toli arba kai Kristus sugrįš. O Kristus sako: dabar atėjo Dievo karalystė. Atėjo per mane, ir ateikite, prisijunkite prie tos Dievo karalystės. Gyvenimas su Kristumi čia ir dabar jau yra svarbus dalykas, o ne tik kažkada. Sigita, kaip tavo patirtyse būna?
Sigita: Įdomu, kad tai palietei, nes aš dažniau girdžiu, kad kalbama apie „čia" ir „dabar", bet pametama amžinybė. Mes laukiame Kristaus sugrįžtant ir tai, ką skaitome Apreiškimo knygoje apie susitikimą su Dievu, kad jo visos ašaros bus nubrauktos, ateis teisingumas, ir kad tai yra mūsų viltis ir laukimas. Žmonės tarsi laukia, kad tai bus čia ir dabar. Jie džiaugiasi tikėjimu ir krikščionybe, ir Jėzumi, bet kai tie dalykai neįvyksta, tada – didžiulis pasimetimas. Tai – klaidingas Evangelijos suvokimas, nepilnas suvokimas ar netgi netinkami Evangelijos skelbimo būdai. Pauliaus žodžiais tariant, kai kuriais atvejais tai netgi ne Evangelija.
Taip, aš dabar galvoju apie tuos Jėzaus laiku gyvenančius žmones, kurie buvo išgydyti, ir jiems tas pasikeitimas iš tikrųjų buvo gyvenimo pasikeitimas. Mes turime kažkokią problemą. Ji stovi kaip kalnas prieš mus, ir mes nematome amžino gyvenimo vilties, nematome to svarbesnio aspekto. Mums svarbi ta problema ir Dievas iš savo malonės būna, kad ir pašalina tą problemą tam, kad pamatytume, kad yra šis tas daugiau. Kaip Jėzus išgydo paralyžiuotąjį ir sako: tavo nuodėmės tau atleistos.
Keistais būdais pas Kristų
Bet žmonės ateina pas Kristų dėl įvairiausių netinkamų priežasčių. Bet Dievas vis tiek tai išnaudoja. Aš prisimenu tokių kuriozinių situacijų, kai žmonės ateina į bendruomenę, nes jiems patinka mergina. Bet atėjęs jis atranda Kristų. Po to tie santykiai su mergina nutrūksta ir išlieka tai, kas svarbiau. Išlieka Kristus, ir ar dabar dėl to šio žmogaus įtikėjimas yra blogas dėl to, kad jis atėjo ne dėl tų priežasčių? Nedrįsčiau vertinti. Aš ne Dievas. Nežinau. Kartais labai keistais būdais žmonės ateina pas Kristų. Ne tai, kad aš noriu naudoti tuos būdus. Jokiu būdu. Bet gyvenimas yra įdomesnis, negu mūsų teorijos, ir keistesnis.
Laurynas: Sigita, tu labai įdomų dalyką pasakei. Iškėlei tokią problemą, susijusią su klestėjimo evangelija, kad galvojama: jeigu Dievo karalystė yra čia ir dabar, tai reiškia – mes praktiškai kaip danguje. Vienas žmogus man yra sakęs, kad jeigu tu tiki, tikrai tiki Kristumi, tai ir nesirgsi, net jei numirsi. Bet čia yra problemų. Žiūrėkime į savo Viešpatį, kuris tobulai įvykdė Tėvo valią ir žiauriausiai nužudytas. Paulių laikome tikėjimo didvyriu su diegliu šone. Tad sekimas Kristumi kainuos labai daug, buvimas Dievo karalystėje nereiškia, kad viskas bus gerai.
Šiandien mūsų laikas baigėsi. Tikiuosi, kad jums buvo įdomu tai, ką aptarėme. Iki kitos savaitės ir sudiev.