Viena iš dažniausiai mano tarnystėje girdimų frazių yra: neturiu laiko. Dažnai, kai kalba pasisuka link įsitraukimo į kokią nors veiklą ar tarnystę, apie laiko skyrimą Biblijos skaitymui ar maldai, apie apsilankymą bažnyčioje ar pagalbą, žmogus dažnai atsidusdamas ištaria, jog neturi tam laiko. Aš suprantu – visi esame be galo užimti. Darbas, šeima, namai, jau nekalbant apie remontus, keliones, mašinos taisymą, vaikų būrelius. Laikas, atrodytų, daugeliui yra didžiausia prabanga. Visi esame be galo užsiėmę.

Saliamono išmintis apie mūsų triūsą

Nekalbėsiu šiandien apie laiko planavimą ar kokią nors strategiją, kaip jo daugiau pasidaryti. Priminsiu Saliamono žodžius, užrašytus Mokytojo knygoje, 4-tame skyriuje, 4-toje eilutėje. Ten išminčius kalbėjo: „Pastebėjau, kad visas triūsas ir darbo įgūdžiai kyla iš žmogaus pavydo artimui, ir tai yra rūkas bei vėjų vaikymas."

Taigi, eikime prie reikalo. Pasak išmintingo Saliamono, visas mūsų darbas dažnai yra pavydo skatinamas. Neskubėkime šių Saliamono žodžių nurašyti kaip įžūlaus pareiškimo, kuris jums jau tikrai negalioja. Tik pagalvokime, ką sako išminčius. Pasak karaliaus, žmogaus kūniška širdis vadovaujasi pavydu kaip pagrindiniu principu. Visuomenės primestas standartas yra toks nepastebimai visa apimantis, kad mes net nepastebime, jog norime gražiau rengtis ir prabangiau gyventi. Ne todėl, kad mums to reikia ar taip galime, o dėl to, kad lyginame save su kitais.

Jei nebūtų pavydo, visai gali būti, kad mūsų reikalavimai gyvenimui, išvaizdai ir darbui būtų visai kitokie. Žinoma, nenoriu, jog dabar pradėtume įtariai žiūrėti į kiekvieną žmogų, kuris sako, jog yra užsiėmęs, ir vertinti jo motyvus. Geriau pabandykime šiandien ištirti save. Pasak Saliamono, nepilnavertiškumo kompleksas yra viso mūsų progreso esmė. Jaučiamės neišbaigti, nes kažko neturime, ką turi kiti, ir nesame tokie kaip kiti.

Motyvų išsiaiškinimas

Taigi, kalbant apie laiko planavimą ir laiko skyrimą svarbiems dalykams, pirmiausia reikėtų pakalbėti apie savo motyvus. Tai padaryti nelengva, nes iš prigimties esame įpratę savo elgesį lengvai pateisinti. Tačiau šiandien leiskite sau atsitraukti ir lyg iš šalies pažvelgti į savo gyvenimus. Ar gali būti taip, jog daugelis jūsų darbų yra pasekmė kitų jums primestų vertybių? Ar gali būti taip, jog gyvenate ne savo gyvenimą? Ar gali būti taip, kad aplinkos lūkesčiai skatina jus stengtis ir aukotis, aukojant dažnai net tai, kas yra svarbiausia – santykius, sveikatą, poilsį, pasitenkinimą mažais dalykais?

Štai kaip toli galima nueiti nuo paprasto laiko neturėjimo. Nesinori kiekvieno reiškinio versti gilia filosofine problema. Tačiau dėl laiko ir dėmesio kovojančios vertybės mūsų gyvenimą daro sudėtingu. Vertybių hierarchijos neturėjimas lemia paviršutinišką patirtį, o mūsų sielas daro sekliomis. Mes visada turime laiko tam, ką manome esant svarbiu. Turbūt bėda, su kuria susiduriame, dažniausiai būna ta, kad protu galime postringauti apie vienas vertybes, o širdimi gyventi visiškai kitomis. Šiandien mūsų tikslas yra leisti sau permąstyti savo patirtį ir atrasti glaudesnį ryšį tarp savo proto kuriamų projekcijų ir širdies, dažnai žodžiais neišreikštų lūkesčių.

Geri darbai abejotinais motyvais

Net ir geriausi dalykai mūsų pasaulyje dažnai yra atliekami abejotinais motyvais. Žinoma, neraginu jūsų dabar abejoti visu gėriu, kuris nutinka jūsų gyvenime, nors gali būti, kad jūs jau esate užkrėstas šiuo virusu ir nebetikite tyru gerumu ir meile. Šios laidos tikslas nėra dar labiau jus susargdinti įtarumo liga, o greičiau paraginti ištirti savo veiklos motyvus ir, pastebėjus niekšiškumą širdyje, prašyti apvalymo, kurį gali suteikti tik Dievas.

Viename animaciniame filme, skirtame vaikams, yra epizodas, kai veikėjai sėdi savitarpio palaikymo grupėje ir kaip mantrą kaskart kartoja žodžius: aš esu blogas, ir tai gerai. Niekada nebūsiu geras, ir čia nieko blogo. Keistis į gera visai nenoriu. Šio animacinio filmo kontekste šie žodžiai skamba ne taip paprastai, ir, žinoma, gėris ten visą laiką nugali. Tačiau tendencijų sunku nepastebėti. Dabar madinga pasakoti apie blogiukus, kurie yra šio pasaulio gelbėtojai. Nejučiomis pradedi mylėti didvyrius, kurie oficialiai yra blogiukai, ir nevalingai pradeda atrodyti, jog blogis kaip tik ir yra pranašumas.

Kai alaus kompanijos remia sportą, jos nebeatrodo tokios blogos. Kai azartinių lošimų verslai kuria socialines reklamas apie lošimo žalą, jie lyg ir atgauna dalį nekaltumo. Kai pornografijos kūrėjai aukoja reabilitacijai, kenčiantiems nuo priklausomybės pornografijai, jie nebeatrodo tokie pavojingi. Bet blogis visada yra blogis, o gėris visada yra gėris. Jėzui nereikėjo blogio pagalbos sprendžiant šio pasaulio problemas.

Naujas lopas ant seno drabužio

Jėzus kartą kalbėjo: „Niekas susidėvėjusio drabužio nelopo naujo milo lopu, nes toks lopinys atplėšia drabužio gabalą, ir skylė tik padidėja" (Mato Evangelija, 9-tas skyrius, 16-ta eilutė). Abejotini metodai gali atrodyti veiksmingi, tačiau netyrais būdais siekiami tikslai galiausiai palieka skylę, kuri tampa dar didesne problema nei ta, kurią bandyta išspręsti. Tai lyg bandymas figų lapais prisidengti savo nuogumą. Vis dar esi nuogas, nors drabužis ant tavęs kaba. Nepasiduokime minčiai, kad gyvenimo lygčiai išspręsti yra reikalinga blogio pagalba. Gėris iš savęs yra galingas, nes jo pusėje yra Dievas.

Gėriui nereikia blogio pagalbos

Mūsų laidos pradžioje minėjome karaliaus Saliamono žodžius, kuriais jis teigia: „Pastebėjau, kad visas triūsas ir darbo įgūdžiai kyla iš žmogaus pavydo artimui" (Mokytojo knyga, 4-tas skyrius, 4-a eilutė). Žinoma, galima gyventi ir taip, gyventi nesigilinant į savo elgesio motyvus. Taip, žinoma, yra paprasčiau ir greičiau, tačiau mums blogi motyvai nereikalingi. Net jei padarome gerų darbų, padedame įkalintiesiems, pasirūpiname šeima ar įkuriame labdaringą organizaciją. Gėriui įgyvendinti nereikia blogio pagalbos. Išmokime pasitenkinti gėriu ir taškas.

Būkime išmintingi ir apmąstykime, kaip tas gėris gali išlikti tyras mūsų suteptame pasaulyje. Tačiau nepalaidokime savo prisiminimuose tikėjimo, kad Dievas rūpinasi ir laimina tyras širdis turinčius žmones. Sąžinės ir minčių švarumas yra nesulyginama palaima, lyginant su patogumu, kurį siūlo abejotinais motyvais siekiamas pelnas.

Kvietimas permąstyti savo motyvus

Laidos pradžioje kalbėjome apie tai, kad žmonės dažnai neturi laiko užsiimti kokia nors veikla. Kviečiame permąstyti savo motyvus ir pasižiūrėti, kad visas tas bėgimas, lėkimas tame užburtame gyvenimo rate, galbūt yra skatinamas netinkamų motyvų, kurio atsikračius mums liktų daugiau laiko tikrai svarbesniems dalykams. Tė jūsų širdyse neranda vietos pavydas ir blogi ketinimai. Būkite šviesa ir druska aplink jus esantiems.