Nemėgstu žiūrėti draminių filmų, kur veikėjai išgyvena asmenines dramas, neteisybę ar aplinkinių žiaurumą, jau nekalbant apie siaubo filmus ar kino juostas su bloga pabaiga. Gal tai per didelio įsitraukimo į kino filmą bėda ir nesugebėjimas sau pasakyti, kad čia tik vaidyba. Bet kartais su šiuo jausmu susiduriu ir skaitydamas Bibliją, kurioje apstu pasakojimų apie gyvenimo realijas be konkrečių atsakymų ir gerų pabaigų.

Nuo pažinimo prie prietarų

Vienas iš tokių pasakojimų yra istorija apie Adomą, Ievą ir žaltį. Tai liūdnas pasakojimas, kurio jau nebepakeisime. Galime tik įžvelgti jo prasmę ir pasimokyti. Ieva nusidėjo per ilgai lūkuriuodama prie gėrio ir blogio pažinimo medžio.

Viduramžiais visuomenė kankinosi prietarų vergijoje. Žmonės nyko dėl pažinimo stygiaus. Šėtonas valdė. Dabar žinių nestinga. Jų gal netgi per daug, tačiau gyventi lengviau nepasidarė. Galvojome, kad žinios išsklaidys prietarus, tačiau atsirado nauji ar atgimė seni, nes prietarai naikinami ne informacija.

Dabar gyvename ilgiau. Šypsenos baltesnės. Maistas įvairesnis, pasirinkimų spektras platesnis. Bet kaip nemokėjome gyventi, taip ir nemokame. Vis persekioja kyri mintis, jog daugiau informacijos padės rasti atsakymus į širdies klausimus, jog pažinimas užlopys sielos tuštumą.

Požiūris svarbesnis už informaciją

Informacija padeda, nereikia tuo net abejoti. Tačiau labai dažnai viską lemia ne ji, o požiūris. Prancūzų kilmės rašytojas Marselis Prustas rašė: tikrieji atradimai ateina ne ieškant naujų kraštovaizdžių, o turint naujas akis. Jėzus apie tai kalbėjo dar anksčiau.

Mato evangelijoje yra užrašyti tokie Jėzaus žodžiai: „Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje. Taigi jei tavyje esanti šviesa tamsi, tai kokia baisi toji tamsa" (Mato evangelija, 6 skyrius, 19–23 eilutės).

Pasak Jėzaus, skirtumą tarp to, ar mes gyvename šviesoje, ar tamsoje, daro tai, kaip mes matome. Daug žinių iš likimo labirinto ištrūkti nepadės. Reikia keisti patį požiūrį į labirintą. Jei ieškome tik informacijos, tamsieji amžiai iš mūsų gyvenimo taip gali ir nepasitraukti.

Jėzus siūlo kitokį požiūrį

Čia gali padėti Jėzus. Jis vienintelis buvo danguje ir atėjo ne tik suteikti mums daugiau informacijos. Nors, žinoma, jis atėjo pasiūlyti mums kitokį požiūrį į save, į Dievą ir į gyvenimą. Kai kas pasakys, kad ir čia savotiška informacija, ir jie bus teisūs. Bet ši informacija skirta ne suteikti mums daugiau žinių, patenkinti mūsų smalsumą. Šita informacija yra padėti mums pasirinkti, kokiu požiūriu mes norime savo gyvenime vadovautis.

Klaidinamų paaiškinimų galia

Visada, kai ruošiuosi ilgesnei kelionei, manęs nenustoja stebinę lėktuvai – milžiniški ir sunkūs metalo gabalai, sugebantys pakilti ir išsilaikyti ore. Visas šis procesas atrodo taip: sparnuose esantys varikliai siurbia prieš save esantį orą ir didele jėga jį išstumia. Tai generuoja galią, kuri ir leidžia lėktuvui pakilti. Paprasta, elementaru, ar patikėjote?

Pasirodo, keliamąją galią sukuria sparnai. Jų forma tokia, kad sparno viršutinėje dalyje susidaro mažesnis slėgis nei apačioje. Šis slėgio skirtumas visame sparnų plote ir sudaro tą keliamąją jėgą. Toks paaiškinimas, kad ir koks klaidingas, gali atrodyti logiškas ir patikimas. Lėktuvai skraidina, net jei to ir nesuprantame. Tačiau kiek tokių „logiškų" paaiškinimų laikomės lyg savo, kurie yra žymiai arčiau mūsų kasdienybės nei lėktuvas?

Mūsų visuomenėje gajūs stereotipai, kad vyrams reikia tik sekso, garažo ir meškerės, kad moterys pačios nežino, ko nori, kad prekybininkais negalime pasitikėti, kad pienas stiprina kaulus, kad depresija – tinginių liga. Kad homeopatija yra stebuklas, kad limonadas gaivina arba kad Jėzus yra mitas.

Brandos išbandymas: pasitikrinti prieš sprendžiant

Saliamonas rašė: saugumą laiduoja patarėjų gausa (Patarlių knyga, 11 skyrius, 14 eilutė). O Biblijoje minimo Jobo nusistatymas buvo toks: išsiaiškindavau situaciją, kurios nežinodavau (Jobo knyga, 29 skyrius, 16 eilutė). Jobas skirdavo laiko išsiaiškinti padėtį prieš nuspręsdamas, ką jausti, galvoti ar daryti toliau.

O jūs ar elgiatės panašiai? Jei taip, išdrįsiu pasakyti, kad esate mažuma. Daugelis nesivargina pasigilinti, jei kas patvirtina jų išankstines nuostatas. Reikia nemažai brandos bei valios neskubėti su išvadomis ir patikrinti faktus. Vieni gilintis tingi, kitiems tiesiog nerūpi, ir tai yra tamsioji mūsų žmogiškumo pusė.

Jai pasidavę žmonės žudė kitaip manančius. Pasidavę jos apgaulei, lyderiai suplanavo vaidinimą, pavadino jį teisingu teismu ir nukryžiavimui pasmerkė Jėzų. Mums yra labai sava nuteisti nepasigilinus ir kalbėti, ko pertekusi mūsų širdis. Tačiau apsukime situaciją ir įsivaizduokime, kad niekas nepasigilina į mūsų padėtį. Tada užvaldo visai kitokie jausmai, ar ne?

Prisimenu Jėzaus žodžius: visa, ko norite, kad jums žmonės darytų, ir jūs patys jiems darykite, nes tai visa Biblijos žinia (Mato evangelija, 7 skyrius, 12 eilutė).

Dieviškos meilės ir teisingumo laidininkai

Mes esame atsakingi už požiūrį, kuriuo vertiname aplinką. Galime būti labai egocentriški ir viską vertinti per savo susireikšminimo prizmę, galime būti labai sužaloti ir viską spalvinti pūliuojančiomis savo širdies žaizdų išskyromis. Galime būti aplaidūs ir viską vertinti pagal neatsakingumo regėjimo lauką.

Dievas kviečia mus į didesnį susivokimą, ir mes labai gerai susivokiame, kai tai paliečia mus asmeniškai. Štai kodėl Kūrėjas naudoja gyvenimišką patirtį mus mokydamas. Neužtenka tik informacijos ar žinių. Reikia ir patirties filtro. Pirmiausia tam, kad taptumėme labiau atsakingi, o tada – kad galėtumėme tapti dieviškos meilės ir teisingumo laidininkais.

Mūsų aklosios pasaulėžiūros dėmės neleidžia mums empatiškai perprasti aplinkos. Kaip tik dėl to su kitais mes elgiamės labai atsainiai, su visais žinių ir pažinimo resursais elgiamės lyg barbarai. Stovime prie to pažinimo medžio lyg prie kokio Gyvybės medžio ir niekaip nepasimokome tol, kol nepradeda svilinti mūsų pačių padų.

Ir tada jau mes šaukiame apie meilę ir teisingumą ir esame visiškai teisūs. Bet būkime teisingi. Gal net ir tada, kai tai nepaliečia mūsų tiesiogiai, nes kažkam tai labai asmeniška.