Ričardas: Šiandien kalbėsimės apie pokyčius, kurie vyksta Vakarų pasaulyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje. Neseniai teko kalbėtis su psichiatru Gintautu Vaitoška, kuris atskleidė, kad Vakarų šalyse jau pradėta riboti lyties keitimo operacijas, kadangi jau matomi neigiami rezultatai. Tai gal galėtumėte pakomentuoti?

„Gender" ideologija ir „woke" kultūros atsiradimas

Ramūnas: Pradėčiau nuo to, kad visi stebime vykstančias socialines transformacijas, kurios susijusios su labai sparčia „gender" ideologijos sklaida visuomenei. Tai yra platesnė nei LGBT ideologija. „Woke" kultūra apima visą socialinio konstruktyvizmo filosofijos pagrindu užgimusį judėjimą, kuris apima ir lyčių pasirinkimą, ir lyčių spektrą, ir nebuvimą, taip pat apima ir rasinę diskriminaciją. Ant rasinės diskriminacijos medžio užaugo ar prisiplakė ir apsivijo kaip vijoklis ir „gender" ideologija.

Stebime kultūrinį judėjimą, kuris, turėdamas labai stiprią socialinę paramą universitetuose, išsiplėtė į platesnius visuomenės sluoksnius, dėka pozityvaus kairiosios žiniasklaidos transliavimo, ir galiausiai nuėjo iki politinio lygmens ir iki politinio palaikymo. Šis akademinis reiškinys – Frankfurto mokykla – persikėlė į Ameriką ir formavo šią naująją kultūrą. Ji tapo socialiniu reiškiniu, o galiausiai ir politiniu reiškiniu, ir pradėjo diktuoti madas. Visuomenė poliarizavosi šiais klausimais. Kas galėjo pamanyti, kad kada kils tokių klausimų, kas yra šeima? Kas yra lytis? Kas yra lytinė tapatybė visuomenėje?

Teismų vaidmuo atkuriant pusiausvyrą

Teisinė sistema ir konkrečiai – teismai yra mažiausiai politizuoti. Taip jie turi galimybę atstatyti ar koreguoti tą visuomenės išikreipimą, nes tos socialinės taisyklės, kaip reikia elgtis, atsiranda pirmiausia visuomenėje. Tada jos persikėlė į įstatymų lygmenį, ir mes matome, kaip prie Džo Baideno administracijos yra priimami palankūs šitai kultūrai sprendimai, vadinamosios įtraukties sprendimai. Anksčiau ar vėliau kyla konfliktai. Tie konfliktai virsta strateginėmis bylomis ir tos strateginės bylos sėkmės atveju koreguoja tas taisykles, kurios jau galioja visuomenėje, ir priverčia pakoreguoti tam tikrų įstatymų taikymą. Dauguma tų bylų yra susiję su žodžio laisvės galimybe šiuolaikinėje naujos realybės tikrovėje.

Ričardas: Kai kur homoseksualios „šeimos" buvo įteisinamos tiesiog teismų sprendimais. Dabar mes jau matome teisinius procesus, kurie kaip tik stabdo tuos dalykus. Ir čia, kaip supratau, jau tas žingsnis, kad vis tiek galų gale teismai, nors jie kai kam atrodo labai politizuoti, pradeda atstatyti pusiausvyrą?

Ramūnas: Iš tikrųjų, tai įvairiai buvo. Teisininkai ruošiami tuose pačiuose universitetuose ir patenka į tą sistemą, pasiduodami tai pačiai ideologijai. Labai paprastas pavyzdėlis. Kai pasižiūri į baigiamuosius Riomerio universiteto ar VU, net ir VDU teisės mokslų baigiamuosius darbus, matai, kokias temas studentai renkasi magistro darbams. Renkasi, pavyzdžiui, „Lyties tapatybės užtikrinimas Lietuvos teisinėje sistemoje". Nesirenka temos „Prigimtinės šeimos užtikrinimas Lietuvos teisinėje sistemoje". Tokio darbo aš neradau, tai tendencija irgi neigiama.

Įsitikinimų laisvės gynimas Europoje

Ričardas: Kaip suprantu, Britanijoje jau bus galima viešai abejoti, ar įmanoma pasikeisti lytį, ir už tai nebus jokių pasekmių?

Ramūnas: Tikrai taip. Aukščiausiasis Anglijos Teismas pasirėmė Europos Žmogaus Teisių Konvencija, kuri gina dviejų tipų įsitikinimus. Įsitikinimai gali būti ir tai, kad Krymas priklauso Rusijai, ar ne? Įsitikinimai gali būti nukreipti prieš nacionalinį saugumą. Įsitikinimai gali apimti sąmokslo teorijas arba faktus, ar ne? Tai čia kalba ne apie tai. Kalba apie Europos Žmogaus Teisių Konvenciją ir du įsitikinimų blokus. Tai yra religiniai įsitikinimai ir filosofiniai įsitikinimai. Aukščiausiasis Teismas pasakė, kad šie įsitikinimai patenka į teisėtų, legitimių filosofinių įsitikinimų sritį ir jie turi teisę būti ginami.

Analogiškas atvejis Europos erdvėje – Suomijos parlamentarės Paivi Räsänen byla. Ji citavo Bibliją ir kaip krikščionė kalbėjo, kad nemano, jog du homoseksualūs asmenys yra šeima, ir pasakė, kad tas santykis yra nuodėmingas. Jos atveju buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Jos atveju irgi yra ginama įsitikinimų laisvė pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, bet jau religinių įsitikinimų pagrindu. Tai va, yra tas spektras, religiniai ir filosofiniai įsitikinimai, kuriuos turi ginti Europos Žmogaus Teisių Konvencija, kuri garantuoja visų mūsų, Europoje gyvenančių žmonių teises.

Ričardas: Supratau, kairieji, kaip Jūs sakėte, bandė tą įsitikinimų, kurie jiems nepatinka, teisę užgniaužti. Bet teismai apgynė.

Politiniai pokyčiai ir Lietuvos kontekstas

Ramūnas: Dėl to mes politine prasme irgi kovojame. Pažiūrėkime gi į rinkimus, kad ir Europoje. Švedijoje vadinamieji kraštutiniai dešinieji, arba tikrieji dešinieji, į parlamentą pateko su dideliu procentu. Ir Suomijoje, ir Estijoje, po to, kai parlamentas legalizavo vienos lyties asmenų partnerystes. Tad ir politiniame lygmenyje vyksta pozicinis karas ir kontrpuolimas.

Lietuvoje, kadangi sunkiai skinasi kelią Civilinės sąjungos įstatymas, tai, norint paspartinti ir sudaryti politinį spaudimą, ir kartu užsigarantuoti kitą kelią, kaip tą problemą išspręsti, jeigu politikai nepasiduoda, pateikti trys ieškiniai. Vienoje vietoje homoseksuali pora reikalauja, kad Lietuvoje būtų įregistruota jų santuoka, sudaryta užsienyje, nes partnerystės, sudarytos užsienyje, jau yra registruojamos Konstitucinio Teismo sprendimu. Kita pora reikalauja, kad įregistruotų jų partnerystės sudarymą Lietuvoje, o trečia pora registruoja, kad Lietuvoje būtų sudaryta jų santuoka. Tai reiškia visą pažymėtų trijų galimų variantų spektrą.

Krikščionių persekiojimas versle

Ričardas: Viena dizainerė Jungtinėse Valstijose nusprendė kurti vestuvines svetaines ir nurodė, kad ji kurs tiktai heteroseksualioms poroms. Dėl jos krikščioniškų įsitikinimų byla truko aštuonerius metus. Papasakokite, kaip viskas vyko.

Ramūnas: Na, šis spektaklis nebuvo vienintelis, nes yra visa krūva kitų bylų, kurios, turbūt, išsispręs. Lietuvaičiai yra girdėję tortų pardavėjo bylą. Tai čia irgi amerikietiškas atvejis, ant torto paprašyta užrašyti atitinkamą užrašą. Gėlių menininkė buvo priversta išeiti į pensiją. Iš esmės galima kalbėti jau apie sisteminį reiškinį. Apie žmonių, turinčių kitokią nuomonę, išstūmimą iš viešosios erdvės ir netgi išstūmimą iš verslo, kas yra labai svarbu. Jeigu tu nesutinki su kairuoliškomis pažiūromis, turi nutraukti savo verslą. Tai reiškia, prarandi savo galimybę pragyventi.

Tai primintų prekybininką, kuris, nesutikdamas su nacių antižydiška politika, turėtų uždaryti savo krautuvę, nes aptarnauja žydus. Pasakymas, kad aš nesutinku su vienos lyties asmenų santuokomis arba su mintimi, kad galima pakeisti lytį, jis prieštarauja ne tik kitų asmenų įsitikinimams. Jis prieštarauja oficialiai valstybinei politikai, ir pagrindinis klausimas byloje iš tikrųjų buvo labai svarbus. Ar pilietis turi teisę nesutikti? Ar turi teisę abejoti oficialia valstybine pozicija ar politika? Kitaip tariant, ar paprastas krikščionis vokietis turi teisę abejoti ir nesutikti su Reicho politika? Sovietiniais laikais vyko lygiai tas pats. Kalbame apie totalitarizmo apraiškas.

Tai va ir reiškia, kad žmogus, išreiškęs nesutikimą arba abejonę, kaltinamas diskriminacija ir už tai gali būti cenzūruojamas. Tai reiškia – jam taikoma bauda už tai, kad jis tą nuomonę pasakė, arba jis gali patirti kitas teisines pasekmes, tarkim, netekti verslo liudijimų arba galimybės verstis savo verslu. Nes praktika rodo, kad dalis turėjo pasitraukti iš savo veiklos.

Aukščiausiasis Teismas, šešiems teisėjams balsavus už ir trims – prieš, nusprendė, kad Konstitucijos Pirmoji pataisa, kuri saugo visus asmenis, kuri garantuoja visų asmenų lygybę prieš įstatymą, saugo ir asmens įsitikinimus, ir nereikalauja, kad jie kalbėtų valstybės reikalaujama kalba, ir saugo juos nuo valstybės. O iš esmės šitame kultūrinių karų kontekste buvo labai daug provokacijų. Tarkime, kai kas užsakydavo iškepti tortą su užrašu apie du gėjus. Ne todėl, kad buvo reikalingas tortas, bet todėl, kad tai būtų provokacija, leisianti susidoroti su tuo asmeniu, krikščioniu, žinant, kad jam tai nepatinka. Teismas subalansavo sprendimą sakydamas, kad dėl socialinės žinutės persekioti asmenų negalima.

Pozityvios diskriminacijos panaikinimas JAV

Ričardas: Neseniai Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą dėl pozityvios diskriminacijos panaikinimo. Ką jūs galėtumėte apie tai papasakoti?