Ar visi krikščionys turėtų būti charizmatai?

Laurynas: Kaip Jūs save apibūdintumėte kaip žmogų? Ir kaip sutikote Kristų?

Tauras: Krikščionimi tapau būdamas jaunas. Augau ateistinėje šeimoje, mano močiutė tikėjo, bet tėvai buvo visiškai netikintys. Aštuoniasdešimt aštuntais metais grįžęs iš sovietinės armijos pradėjau ieškoti gyvenimo prasmės. Tai nebuvo labai aktyvus ieškojimas, bet atsivėrė sienos, buvo perestroikos laikotarpis. Mano bendraklasis įtikėjo, atėjo ir sako, kad Dievas gyvas, Dievas nėra religija, ir mus pakvietė į bažnyčią. Tai buvo Kalnų parke. Mane patraukė būtent charizmos, todėl, kad pamačiau tai, ko nemačiau, ko nėra religinėje bažnyčioje.

Laurynas: Turite galvoje dvasines dovanas?

Tauras: Taip, dvasines dovanas. Pradėjau melstis kitomis kalbomis, pradėjo išvarinėti demonus to susirinkimo metu. Maždaug po trijų-keturių mėnesių ginčų, įvairiausių diskusijų su savo draugais tikinčiaisiais aš pradėjau uždavinėti klausimus Dievui. Sakiau: „Dieve, jeigu Tu tikrai egzistuoji, turi man kažkaip apsireikšti". Vieną dieną man draugas pasakė: „Tau reikia Jėzų priimti ir visi tavo klausimai baigsis". Aš sakau: „Gerai". Ir tikrai, aš išgyvenau Dievą taip stipriai, dramatiškai... Aš fiziškai pajutau Dievo rankas ant savo pečių, ir dar daugiau. Aš pajutau, kaip reali substancija persmelkia mane. Kaip meilė ir ramybė, kurios aš niekad nebuvau išgyvenęs, įėjo į mane, ir nuo to laiko man viskas tapo realu. Kaip sakoma Biblijoje, kas patikėjo Jėzumi, iš mirties perėjo į gyvenimą, ir tą perėjimo ribą aš labai aiškiai pajutau.

Kas yra charizmatinė bažnyčia?

Laurynas: Užėjus į Jūsų puslapį matyti užrašas: „Charizmatinė evangelinė bažnyčia". Ką reiškia pats žodis „charizmatinė", kodėl apibūdinate savo bendruomenę kaip charizmatinę?

Tauras: Tai, kad joje reiškiasi charizmos, o tai yra Šventosios Dvasios dovanos. Tai yra išskirtinis bruožas. Tos dovanos aprašytos Pirmajame laiške korintiečiams, dvyliktajame skyriuje, ten išvardytos devynios dovanos. Pradžia šiuolaikinėje istorijoje – sekmininkų judėjimas. Yra dar vienas pavadinimas: pilnos Evangelijos bažnyčia, tai yra bažnyčios arba bažnyčių grupė, kuri pripažįsta visą Bibliją, įskaitant tas dvasines apraiškas, kurios lydėjo Jėzaus mokinius Apaštalų darbuose. Mes tai pripažįstame ir sakome: tai veikia šiandien lygiai taip pat, kaip tai veikė prieš du tūkstančius metų.

Yra trys dovanų grupės: jėgos dovanos, tai būtų tikėjimo dovana, stebuklų darymo dovana ir išgydymo dovana; taip pat įkvėpimo arba verbalinės dovanos, tai yra kalbėjimas kitomis kalbomis, kalbų aiškinimas ir pranašystės dovana; taip pat – apreiškimo dovanos, tai būtų dvasių skyrimas, išminties žodis ir pažinimo arba žinojimo žodis.

Laurynas: Jūs minėjote, kad išskirtinumas yra tai, kad toje bendruomenėje pasireiškia charizmos arba Dvasios dovanos, kurias dabar čia išvardijote. Bet pažįstu žmonių, kurie savęs charizmatais nevadina, jie gali būti ir katalikais, ir ortodoksais, ir baptistais, bet jie irgi tas dovanas turi, jas propaguoja, praktikuoja, bet nepriklauso charizmatų bažnyčiai. Tai kaip tada?

Tauras: Tai yra tiesiog pavadinimai. Aš pats žinau baptistų bažnyčių, kurios visiškai nesiskiria nuo charizmatinių bažnyčių ir kartais yra charizmatiškesnės už pačias charizmatines bažnyčias. Jeigu žmogus įtiki kokioje bažnyčioje, kuri turi tam tikrą pavadinimą, tai dažnai joje ir lieka.

Bažnytinių judėjimų atsiradimas

Laurynas: Kada šie judėjimai prasidėjo?

Tauras: Jie prasidėjo tada, kai Viešpats apreiškė vieną ar kitą tiesą. Jeigu žiūrėsime į Liuteronų bažnyčią, tai Martynas Liuteris gavo apreiškimą dėl išgelbėjimo, ir tai buvo pirmas žingsnis į Reformaciją. Ne įstatymo darbais žmogus išgelbėjamas, bet tiktai per tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Baptistų judėjimas gavo apreiškimą, kad tas krikštas, kuriuo ligtol krikštyta, ne visai teisingai būdavo atliekamas, nes turi būti visiškas panardinimas į vandenį. Tai irgi yra apreiškimo klausimas. Taigi, aš galiu būti baptistų bažnyčioje, bet turėti didesnį apreiškimą už daugelį sekmininkų arba charizmatų.

Kaip atskirti tikrus apreiškimus?

Laurynas: Žinote, kad prieš porą šimtų metų buvo toksai Džozefas Smitas, kuris teigė, kad gavo apreiškimą ir pradėjo savo Pastarųjų Dienų Šventųjų bažnyčią. Dar anksčiau, septintame amžiuje, buvo Mahometas, kuris irgi teigė, kad gavo iš Dievo apreiškimą. Ir tada susiformavo islamas. Tad kaip dabar susigaudyti tarp tų apreiškimų?

Tauras: Akivaizdu, kad apreiškimas, kurį gavo Mahometas, prieštarauja Dievo Žodžiui. Apreiškimas, kurį gavo Smitas, jis taip pat prieštarauja Dievo Žodžiui, ir jis dar parašė savo atskirą Mormono knygą. Taigi visi apreiškimai yra tikrinami. Rašte labai aiškiai parašyta: neniekinkite pranašavimų, bet viską ištirkite ir gero laikykitės. Taigi visi dvasios pasireiškimai yra tikrinami Dievo Žodžiu.

Laurynas: Bet juk nutinka, kad žmogus sako: štai, man Dievas pasakė, Dievas man apreiškė tai ir tai. Žmogus sako tai labai užtikrintai, ir aš klausiu: iš kur tu žinai? Ir atsakymo dažnai nesulaukiu. Atsakymas būna toks: tai ką, tu netiki, kad Jėzus yra gyvas? Sakau: ne, ne toks klausimas. Aš tikiu, kad Dievas gali dabar kalbėti. Aš klausiu, iš kur tu žinai. Dar būna, kad sutinki tris žmones, kurie drąsiai teigia turį apreiškimą, kad jis atitinka Dievo žodį, bet jų apreiškimai vienas kitam prieštarauja...

Tauras: Šventoji Dvasia neprieštarauja Dievo Žodžiui. Mes skaitome Jono Evangelijoje, kad Žodis, Dvasia ir Tėvas sutaria. Viena ryškiausių asmenybių charizmatų judėjime buvo Ketrina Kulman. Ji buvo Dievo Žodžio žmogus. Ji sakė: jeigu nori girdėti Šventąją Dvasią, skaityk Žodį. Be abejo, kitas klausimas, kai mes tą Dievo Žodį interpretuojame ir „pritempinėjame" prie savo norų. Šventoji Dvasia veikia per žmogų dėl to, kad Dievas nori veikti, nes per šitas dovanas yra apreiškiama Dievo meilė, Dievo gerumas. Ir apskritai Kristus yra apreiškiamas, nes apie Šventąją Dvasią sakoma: ji liudys apie Jėzų. Ji mokys apie Jėzų. Taigi, visos charizmos yra tam, kad tarnautų Bažnyčiai. Ir mes skaitome laiške korintiečiams, kad viskas tebūna ugdymui.

Pilnos Evangelijos samprata

Laurynas: Jūs minėjote tokį apibrėžimą: pilnos Evangelijos bažnyčia. Ką tas konkrečiai reiškia? Ar tai reiškia, kad kitos bendruomenės neturi pilnos Evangelijos ir kažkokia pusine vadovaujasi?

Tauras: Jeigu pasižiūrėsime į visą bažnyčių mozaiką, kurioje esame šiandien, tai naujai atsirandančios bažnyčios priimdavo senas tiesas, tuos apreiškimus, kuriuos jų pirmtakai gavo ir praėjo. Ir dar pridėjo kitą, savo apreiškimą, ir visi tie judėjimai kažką visą laiką pridėdavo. Dabar, jeigu aš, tarkime, įtikėjau baptistų bažnyčioje ir Dievas atskleidė naują tiesą, o aš sakau, jog tai nėra iš Dievo dėl to, kad manęs taip nemokė mano pirmtakas, aš ir pasilieku tame apreiškime, kur aš esu. Tad pilna Evangelija yra per laiką sukaupti apreiškimai.

Prieštaravimų labai dažnai kyla būtent dėl to, kad vienas žiūri į vieną Dievo Žodžio aspektą, kitas žiūri į kitą pusę ir pradeda lyginti, kuris yra geresnis. Pavyzdžiui, kai kas klausia: kas geriau – ar Dvasios dovanos, ar Dvasios vaisius. Tai yra du skirtingi dalykai. Jų negalima lyginti. Tai yra tas pats, kas palyginti darbininką su instrumentu. Šventosios Dvasios dovana yra instrumentas, o darbininkas yra tas, kuris dirba tuo instrumentu. Jeigu mes norime pilnai tarnauti Dievui, turime paimti ir vieną, ir kitą, ir visą apreiškimų visumą, ir tai padaro, kad mes tampame panašūs į Kristų Jėzų.