Jėzaus viešas tarnavimas žemėje prasidėjo dykumoje, kur Jis praleido keturiasdešimt dienų bendraudamas su Dievu bei buvo šėtono gundomas. Koks buvo Jėzaus bendravimas su Dievu ar maldos turinys tuo metu, mes nežinome. Tačiau susitikimas su demonu yra detaliai aprašytas.
Atvirų kortų žaidimas dykumoje
Jėzaus gundymas dykumoje – tai nuožmi dviejų pasaulėžiūrų akistata, kai nebuvo reikalo nieko slėpti ir buvo galima žaisti atviromis kortomis. Ten, dykumoje, demonas vienintelį kartą Jėzaus žemiško gyvenimo metu Jam pasipriešino asmeniškai. Vėliau jis jau ieškos tarpininkų, panašiai, kaip gundydamas Ievą pasinaudojo žalčiu. Šėtonas žinojo, kas yra Jėzus. Jėzus nesislapstė – Jį į dykumą atvedė pati Dievo Dvasia. Nesislapstė ir demonas.
Keturiasdešimt dienų pasninkavimas
Dykumoje Jėzus pasninkavo ir meldėsi keturiasdešimt dienų. Vis dar tenka girdėti apie tikinčiųjų užmačias sekti tokiu Jėzaus pavyzdžiu ir pasninkui skirti 40 dienų, siekiant giliau pasišvęsti Dievui ir apsivalyti. Tačiau nedrįsčiau tokio Jėzaus elgesio priimti kaip recepto kiekvienam tikinčiajam.
Greičiau čia Jėzus, panašiai kaip senovėje Mozė, prieš perduodamas žmonėms Dievo paliepimus praleido laiką su Juo bendraudamas. Jėzus taip pat prieš paskelbdamas Dievo žodžius savo įsimintinajame Kalno pamoksle praleido laiką bendrystėje su Dievu. Kai Dievas išvedė žmones iš Egipto, Mozė pakvietė ant kalno susitikimui minią. Mozė irgi keturiasdešimt dienų bei naktų praleido bendraudamas su Dievu ir nevalgydamas jokio maisto. Apie tai galite pasiskaityti Išėjimo knygos 34-ame skyriuje.
Panašiai kaip Mozei, Jėzui irgi bendraujant su Dievu maistas liko nuošalyje. Jėzui baigus, šalia Jo jau stovėjo gundytojas.
Pirmasis gundymas: paversk akmenis duona
Kokia pirmiausia mintis ateina, kai jaučiatės alkanas? Reikia kažko užvalgyti. Vaikai darosi pikti, kai alkani, suaugę sunkiai valdosi, kai skrandis yra tuščias, tautos darosi neramios, kai pajaučia duonos stygių – ir čia ateina gundytojas.
„Jei tu Dievo sūnus, – kalbėjo demonas, – liepk, kad šie akmenys pavirstų duona" (Mt 4,3). Jei esi tikintis, imk gyvenimą į savo rankas. Negi Dievas nori, kad tu badautumei? Žinoma, kad Dievas nenori, jog tu badautumei. Tačiau yra labai plona riba tarp įsitraukimo į gyvenimą ir būti jo įtrauktam.
Šėtonas ragino Jėzų neatidėlioti savo fizinio poreikio. Tačiau Jėzus šėtonui priminė, jog vadovaujasi kitokia vertybių hierarchija. Kai girdžiu žmones neturint laiko maldai ir Biblijos skaitymui, kaip pats kartais sau tyliai kuždu panašius žodžius į širdį, tokiais momentais pripažįstame šio šėtoniško gundymo galią savo gyvenimuose.
Mums visada bus aktualus pasirinkimas, ką rinktis: ar darbą ir veiklą, kad gyventume geriau, ar užtektinai laiko santykiui su Dievu palaikyti. Jėzus pirmiausiai rinkosi dangaus karalystę, pirmiausiai vykdyti Dievo valią, net ir tuščiu skrandžiu.
Vertybės prieš bazinių poreikių tenkinimą
Tai lyg ir prieštarauja svarstymams, kad žmogus apie kilnesnius dalykus galvoja tada, kai jo baziniai poreikiai yra patenkinti. Nors Maslou pasiūlytai poreikių hierarchijos piramidei galima rasti patvirtinimą savo gyvenimuose ir praktikoje, ji vis tiek negalės paaiškinti, kodėl žmonės renkasi elgtis sulig savo vertybėmis, nepaisydami savo pačių tariamos gerovės.
Keturiasdešimt dienų bendraudamas su Dievu, Jėzus visiškai buvo apleidęs savo fizinius poreikius. Praėjus nemažai laiko, Jėzus buvo alkanas. Šią istoriją galite rasti Luko arba Mato Evangelijų pradžiose. Demonas pasirodo tada, kai Jėzus buvo labiausiai pažeidžiamas.
Ar galiu pasiūlyti mintį, jog gundymai ir sielos kovos tampa aršiausios arba jautriausiai jaučiamos, kai fizinių poreikių tenkinimo sistema sutrinka? Ar gali būti taip, kad mes uoliai rūpinamės savo fizine aplinka? Neskatinu savavališko kūno žalojimo ar kankinimosi vardan dvasinių siekių. Noriu tik pastebėti, kad rūpinantis kūnu dažnai atsiranda pavojus, kad bus apleistos mūsų sielos.
Morta ir Marija: buitinė akistata
Čia norisi prisiminti istoriją iš Luko Evangelijos, kur šiedu būdai gyventi vaizdžiai atsispindi labai kasdienėje buitinėje situacijoje.
„Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį paviešėti. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių. Morta buvo susirūpinusi visokiausiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: 'Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną aptarnauti. Sakyk jai, kad ji man padėtų.' Tačiau Viešpats atsakė: 'Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi dėl daugelio dalykų. O reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta'" (Lk 10,38–42).
Tu rūpiniesi ir sielojiesi dėl daugelio dalykų, pastebėjo Jėzus. O reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta šioje žemėje. Jėzui, žinoma, rūpėjo viskas: ir švara namuose, ir skanus maistas, ir išvėdintos patalpos, ir svečių patogumas. Tačiau, jei reikėtų viską sustatyti pagal svarbą, tai Jėzaus karalystėje buitiniai dalykai visada gali palaukti. Ir malda visada yra svarbiau.
Kodėl? Juk tai kartais gali atrodyti kaip prieštaravimas sveikam protui. Jėzaus atsakymas į demono gundymą geriausiai viską apibendrina: „Žmogus gyvas ne vien duona, – kalbėjo Jėzus, – bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų" (Mt 4,4).
Turime pasirūpinti ne tik savo kūnu, bet ir sielų išlaikymu. Mums gyvenimo pasitenkinimas ateina ne tik iš fizinės tvarkos, bet ir iš vidinės ramybės, kurios autorius ir šaltinis yra Jėzus.
Ką apie jūsų gyvenimo prioritetus papasakos jūsų šiandieniniai darbai? Būkite išmintingi prievaizdai. Rūpindamiesi išore, pasirūpinkite ir savo dvasia. Bendravimui su Dievu skirkite geriausią dienos laiką. Tai atneš gyvybę ir galią visam, prie ko jūs prisiliesite.
Pagal Mindaugo Pikūno laidą „Kasdienė mana" parengė Marius Kundrotas.