Neretai tikintieji sutrinka, nes Dievo vedimas jiems ne visada atrodo suprantamas. Patys Jėzaus mokiniai dažnai nesuprato Jėzaus elgesio, o ką jau kalbėti apie mus, kurie gyvename tikėjimu ir pasitikėjimu. Net ir išmintingasis apaštalas Paulius, gilindamasis į Dievo veikimą žemėje, galų gale priėjo tokios išvados:

„O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme, kokie neištiriami Jo sprendimai ir nesusekami Jo keliai. Ir kas gi pažino Viešpaties mintį, ir kas buvo Jo patarėjas arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų apmokėta? Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius. Amen" (Rom 11,33–36).

Ribota žmogiška išmintis prieš Dievo planą

Apaštalas Paulius suprato, kad visko apie Dievo veikimą nesupras. Nesakau, kad nereikia aiškintis. Noriu tiktai priminti, kad Dievo išmintis ir galia pranoksta mūsų išmintį ir jėgas. Kažkada ateis akimirka, kai turėsime tiesiog pasitikėti. O jei būsime pakankamai palaiminti šiame gyvenime pamatyti Dievo veikimo vaisius, nenustosime žavėtis Dievo veikimo mastais ir išmintimi.

Pamokos iš Izraelio praeitės

Tas pats apaštalas Paulius, rašydamas savo Pirmąjį laišką korintiečiams, pasinaudojo Izraelio praeitimi ir ragino mus iš jos pasimokyti. Jis rašė:

„Noriu, kad žinotumėte, broliai, jog visi mūsų protėviai sekė paskui debesį ir visi perėjo jūrą. Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi debesyje ir jūroje. Visi valgė to paties dvasinio maisto, ir visi gėrė to paties dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui, ir jų kūnai liko gulėti dykumoje. Tie įvykiai yra įspėjimas mums, kad negeistumėme blogio, kaip anie geidė. Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, kaip parašyta: tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti. Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną dieną 23 000. Negundykime Viešpaties, kaip kai kurie iš jų gundė ir krito nuo gyvačių. Nemurmėkime, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. Visa tai jiems atsitiko kaip pavyzdys ir buvo užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. Todėl kas tariasi stovintis, težiūri, kad nepultų. Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą" (1 Kor 10,1–13).

Penki pavojai krikščionio kelyje

Mes ne kartą skaitėme istorijas iš senovės Izraelio gyvenimo ir bandėme suprasti Dievo mokymą. Apaštalas Paulius, perspėdamas tikinčiuosius, ragina juos vengti penkių dalykų: nepasiduoti geismui, nepasinerti į stabmeldystę, neištvirkauti, negundyti Dievo ir nemurmėti. Paulius ragina atkreipti dėmesį į šiuos penkis dalykus, nes krikščioniškame gyvenime bus akimirkų, kai šėtonas bandys paklaidinti mus ir vers pasiduoti šiems dalykams.

Tačiau ar pastebėjote, kad kiekvienas iš šių Pauliaus paminėtų dalykų nuvedė žmones į mirtį? Kai žmonės dykumoje užsigeidė mėsos, nepasitenkinę Dievo siųsta mana, žuvo nemažai žmonių. Kai žmonės vietoje to, kad garbintų gyvąjį Dievą, nusiliejo aukso veršį, Išėjimo knygoje Mozė mini, kad žuvo 3000 žmonių. Kai žmonės pasidavė ištvirkavimui ir pagoniškų dievų garbinimui, žuvo 23 000 hebrajų. Kai jie gundė Dievą, daugybė žmonių žuvo – Dievas atitraukė savo apsaugą ir tautą apniko nuodingos gyvatės. Ir galiausiai, kai nedėkingi žmonės toliau murmėjo prieš Dievą, nuo maro žuvo 14 700 žydų.

Kyla įspūdis, kad daugiau žmonių žuvo nuo nepaklusnumo Dievui nei bandydami užkariauti Pažadėtąją žemę ar užsiimdami kokia nors kita veikla. Ši mintis yra labai svarbi: daugiau gyvybių nusinešė nepaklusnumas Dievui nei pasiryžimas Juo sekti ir Jam paklusti.

Savirealizacijos iliuzija

Nežinau, ar jums kilo panašus įspūdis, bet kur tik pažiūriu – per televiziją apstu laidų, žurnaluose straipsnių, o socialiniuose tinkluose motyvuojančių kalbų apie tai, kad reikia atrasti gyvenime save ir daryti tai, kas tau patinka. Jaunimui, nors ir ne tik, įkyriai peršami tobulo gyvenimo scenarijai ir tobulo darbo apibrėžimai. Būti verslininku, teisininku ir lazerinių technologijų specialistu yra prestižas, o raštinės administratore, taksi vairuotoju ar elektriku būti skirta tiems, kuriems ne taip gyvenime sekasi, ar tiems, kurie tiesiog nemoka geriau gyvenime tvarkytis.

Atleiskite už tokius apibendrinimus. Turbūt ne visi šaltkalviai, parduotuvių kasininkai ar vaikais besirūpinantys tėvai ar mamos jaučiasi visiškai nuskriausti gyvenimo, kaip ir firmų vadovai, populiarūs atlikėjai ar grožio konkursų nugalėtojos. Neatrodo, kad jie yra kažkuo ypatingi, bet negaliu nesistebėti ta galinga propagandos mašina, kurią visi bendrai maitiname ir kuri teigia, kad gyvenimo vertė ir pasitenkinimas ateina iš savirealizacijos, savo svajonių įgyvendinimo. Ir darome tai, kas patinka. Tarytum tik tokiu keliu žengiant viskas pradės dėliotis į savo vėžes – pradės ir pinigai rastis, ir draugai tavęs pradės ieškoti, ir šeimos jaukus židinys įsiliepsnos.

Toks jausmas, kad visi tie sugriauti gyvenimai, apie kuriuos skaitome ir girdime arba apie kuriuos net nenorime girdėti, buvo pradėti kurti iš neapykantos savo keliui ir savo veiklos niekinimo. Atvirkščiai, manau, kad dažniausiai viskas prasidėdavo labai gerais motyvais. Žmonės norėjo gerų dalykų, tačiau, suklupę prie sudužusios savo gyvenimo geldos, suvokė, kad pasirinkimai, kad ir kokie derami ir tinkami tuo metu atrodė, nesukūrė laukto rytojaus.

Kelias į palaimą per paklusnumą

Šią savaitę skaičiau penktąją Biblijos knygą, Pakartoto Įstatymo knygą, ir negalėjau nepastebėti vieno akis badančio dalyko šioje knygoje. Mozė, prieš tautai įžengiant į Pažadėtąją žemę, pakartoja Dievo įsakymus. Iš to ir kyla šios knygos pavadinimas. Taigi negalėjau nepastebėti vieno dalyko – kad Dievas siūlo tautai, o tuo pačiu ir mums visiems kelią į palaimą ir klestėjimą.

Mozė ragino žydų tautą ištikimai klausytis viso šio Įstatymo. Šie ir panašūs žodžiai dažnai kartojasi šioje knygoje. „Nori klestėti Dievo žodžiais?" – klausia Mozė. „Klausyk Dievo, ir vykdyk Jo įsakymus". Pasirodo, reikia atrasti ne savo kelius, o Dievo kelius, ne skaityti Bibliją tik tam, kad žinotumei, kaip sukurti gerą gyvenimą, kas yra gana populiaru šiandien – tiesiog pasiimti biblinius principus ir išmesti Dievą.

Galima ir taip, žinoma, kurį laiką. Tačiau tai yra lyg išmesti žodžius iš muzikos. Muzika kurį laiką gali jaudinti širdį, tačiau be žodžių ir turinio mūsų sielos nebus pamaitintos. Taip ir iš Dievo žodžio išmetus Dievą, kurį laiką naudosimės principo palaima. Tačiau tai mūsų tuštumos širdyje neužpildys.

Mozė priminė žydų tautai, o kartu ir mums visiems pasitikėti Dievu, kad Jo siūlomi keliai yra geriausi ir kad paklusnumas Jam veda į ramybę ir pasitenkinimą. Na, o jei, prisimenant apaštalo Pauliaus pirmoje laidos dalyje minimą įžvalgą, kai nepaklusnumas pražudė daugiau žmonių nei bet kas kitas, tai paklusnumas suteiks gyvenimą.

Nebijokite. Biblija nėra prieš savirealizaciją ar darymą to, ką moki geriausia. Biblija moko, kad pasirinkę Dievą mes ir atrandame savo kelią. Atsiskyrę nuo savo Kūrėjo, mes nieko negalime padaryti. Palieku jus su išmintingojo karaliaus Saliamono pastebėjimu – Patarlių knygoje 16-tame skyriuje 25-oje eilutėje jis rašė: „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį."