Ričardas Garuolis: Kasmet Šveicarijos kurorte Davose vyksta Pasaulio ekonomikos forumas. Tai – organizacija, kuri skelbiasi nesiekianti pelno, bet lobistinė, o nariai yra įdomūs asmenys. Apie tūkstantis įmonių yra tikrasis narių branduolys – jų metinė apyvarta turi būti ne mažesnė kaip penki milijardai dolerių. Palyginimui su Lietuva – tai metinės Lietuvos pajamos. Kiekvienais metais susirenka apie 3 tūkst. dalyvių. 75 procentai yra verslininkai, o kiti – valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai, visuomeniniai veikėjai. Ką jie svarstė šiemet?

Davosas kaip uždara pasaulio valdymo scena

Vytautas Rubavičius: Davoso forumą dera suvokti kaip uždarą pasaulio valdymo sceną. Kitas dalykas yra tai, kad šis forumas vykdo labai daug įvairiausių programų, kurios nėra nušviečiamos, apie jas mažai kalbama. Tai vykdoma aukščiausiu Jungtinių Tautų Organizacijos programų lygiu – tai bendros programos, kurias ruošia forumo žmonės. Programinės gairės visai neseniai išguldytos Klauso Švabo knygoje, kurioje galima įžvelgti teiginį, kad tradicinė demokratija išsisėmė.

Politinės valdžios ir visuomenės atskirtis kai kuriose šalyse jau yra neperžengiama. Nepasitikėjimas yra didžiulis, ir tai mes matome. Žvilgtelkime į Prancūziją arba į Skandinavijos šalis, kurios permąsto savo imigracinės politikos ir kitus politikos dalykus, apie kuriuos mūsuose maža informacijos.

Šioje knygoje numatyta programa, kaip peržengti šitą nepasitikėjimą ir atskirtį – peržengti būdu, kurį siūlo šiuolaikinės technologijos. Kitaip tariant – pereiti prie naujesnio pasaulio valdymo, kurį jau laiduoja naujosios informacinės technologijos ir dirbtinis intelektas. Mes jau matome kasdieniame gyvenime, kaip vis daugiau socialinių ir kitokių paslaugų gaunama jau ne iš žmonių, o iš dirbtinio intelekto.

Pasaulio valdymas per technologijas, ne valstybių dialogą

Ričardas: Skaičiau tokią informaciją, kad ši organizacija siekia pagerinti pasaulio valdymą būtent per nevyriausybines organizacijas, per didžiąsias korporacijas bendraudama su vyriausybėmis.

Vytautas: Čia reikia pastebėti dar vieną dalyką: pasaulio valdymą ruošiamasi gerinti skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto pagalba, o ne gerinant tarpvalstybinius santykius. Nebesiruošiama daryti taip, kad valstybės tartųsi dėl pasaulio tvarkos ir jų santykiai gerėtų. Karai, marai ir įvairūs antropogeniniai iššūkiai rodo, kad valstybės negali susitarti, ir Jungtinių Tautų Organizacijos platforma yra neveiksni. Tai dabar atsiskleidė, Rusijai žvėriškai užpuolus Ukrainą, žudant jos žmones, atvirai paneigiant visus tarptautinius susitarimus. Davose pagrindinė tema buvo Ukrainos klausimas, ir tai yra neišvengiama.

Pažiūrėkime į pagrindines IT kompanijas – numatyta, kad jos ir turės tapti naujuoju pasaulio valdymo instrumentu. Nes dirbtinis intelektas – ir jo gamyba, ir diegimas – yra jų rankose. O ideologinis to diegimo apipavidalinimas bus kultūros veikėjų, politikų ir įvairių šalių darbas. Kai žiūrime į tai, kokios technologijos ateina su dirbtiniu intelektu, matome, kad jis pirmiausia naudojamas kariniuose reikaluose – kitaip tariant, žmonijos žudyme. Kitas dalykas susijęs su visuotiniu žmonių sekimu, informacijos apie juos rinkimu.

Bet kokie pasisakymai panaudojami kaip informaciniai duomenys. Informaciniai duomenys apdirbami, iš jų išspaudžiama nauda per reklamą, per žmonių valdymą. Toks sudėtingas naujos stadijos kapitalizmo veikimas. Žmogus tampa socialinių tinklų dalimi. Ne jis veikia socialinius tinklus, bet socialiniai tinklai jį panaudoja savo veiklai.

Rusijos agresija ir naujoji pasaulio tvarka

Grįžtant prie pagrindinių temų – viena tema buvo Rusijos agresija. Rusija parodė savo veidą, kurio niekas nenorėjo matyti. Prisiminkime, kaip Europa džiaugėsi, pakabinta ant geopolitinio Rusijos energetinio ginklo, to kablio, ir kaip džiaugsmingai korumpavosi Europos politinis elitas. Ten, kur susisieja dešinė su kairė, veikia jau dideli pinigai. Nebelieka kairės nei dešinės, ideologija lieka tiktai sąskaitose.

Ateina kitas metas, kuris vėlgi yra susijęs su uždaviniu, kaip valdyti pasaulį. Kai susiduria būrelis žmonių, kurių turtas matuojamas dešimtimis ir šimtais milijardų eurų ar dolerių, jau kalbama apie naująją pasaulio tvarką ir pasaulio skaitmenizavimą, dirbtinio intelekto plėtrą.

Paruošiamieji darbai buvo ir anksčiau, tik jie ne taip aiškiai buvo siejami su vadinamuoju dirbtiniu intelektu. Tai – kalbos apie visuotines išmokas visiems žmonėms. Tai reiškia, kad darbas nebetenka esminės svarbos žmogaus gyvenime. Kitaip tariant, dalis visuomenės paliekama tarsi savieigai, bet akivaizdu, kad jie bus prižiūrimi. Negali palikti žmonių masių sau – jie gali susigalvoti įvairių dalykų, keisti naująją tvarką. Kad šito nebūtų, svarstomas pinigų mokėjimas visiems. Tada tarsi išnyksta socialiniai dalykai, kurie yra ganėtinai konfliktiški, kaip bedarbystė.

Žmogaus degradacija ir technologinė kontrolė

Ričardas: Minėjote, jog dirbtinis intelektas žada pakeisti žmones. Žmonėms reikės mažiau dirbti, netgi bus išmokos. Žmogų tai gali paskatinti degraduoti. Nes jeigu žmogus neturi tikslo, veiklos, turi pinigų, tai arba jis pradeda narkotikus vartoti, ar demonstracijas rengti, dar išmokų reikalauti. Žmogus turi kažkuo užsiimti. Jūs sakėte, kad tai apgalvojama. Kaip tada žmonės bus kontroliuojami, kad jie tos naujos skaitmeninės tvarkos nesugriautų?

Vytautas: Čia reikėtų grįžti prie paties dirbtinio intelekto supratimo. Visada žmonės, kai sukuria tam tikrą įrankį, tampa nuo jo priklausomi. Susikūrė peilį ir žmogus jau tampa priklausomas nuo peilio. Peilis pradeda reguliuoti jo rankos judesius. Reikia mokytis dirbti peiliu, dirbti kalaviju. Tada jau atsiranda kalavijuočių mokyklos, kinta karinė struktūra, socialiniai santykiai. Atsiranda išskirtinės socialinės grupės, kurios gerai valdo kalaviją. Susisiejant su kalaviju kinta mąstymas.

Atsirandant naujoms informacinėms technologijoms atsirado kompiuteriai, internetas – ir pasižiūrėkite, kaip pakito vaikų pirštų judesiai, o kaip kinta sąmonė, mes net nesuvokiame. Sąmonės pokyčiams suvokti reikalingi geri stebėjimai ir labai gera savistaba. Reikalingas nepaprastai geras protas. To proto nėra. Šiaip jau apskritai proto visuomenėje nėra labai daug. O išskirtinio – tikrai labai mažai. Juolab kad ir tas mažas protas užtemdomas ir marginalizuojamas įvairių gerumo, naujo žmogaus kūrimo, visuomenės ėjimo į ateitį ideologijų, kurios skatina kuo greičiau taikyti ir pritaikyti, neatsižvelgiant į jokias pasekmes.

Dirbtinis intelektas nėra intelektas tiesiogine prasme, nes žmogaus intelektas yra daug platesnės apimties. Ten daug daugiau sutelpa nei ta dalis, kuri grindžiama skaičiavimu ir skaičiavimo greičiais. Tai yra tik vienas, labai menkas žmogaus intelekto sugebėjimų sandas. Bet tas sandas yra technologiškai išdidintas ir padarytas toks, kad jis įveikia žmogaus sandą, ir tada žmogui norisi atsiduoti.

Dirbtinis intelektas geriau perdirba informaciją, nors ir nejaučia nieko, bet duoda daugiau naudos. Ir kai pradedi skaičiuoti tą apskaičiuojamą naudą, atrodo, kad iš tikrųjų taip. Na, dirbo dešimt žmonių. Dabar įdiegi dirbtinį intelektą ir nereikia jiems mokėti. Daug kas įrodinėja tą naudą, bet niekas nesveria netekčių – socialinių ryšių, socialinės sanglaudos, visuomenės gyvybingumo, visuomenės kūrybingumo, labai daugelio dalykų, kurie yra neapskaičiuojami, bet visi mūsų jaučiami.

Jeigu paklaustume, ar visuomenėje padaugės sąžinės, mums sakytų: na, koks čia klausimas? Tiesiog kvailas klausimas. Biudžetinės sąžinės negali apčiuopti. O visi mes vis dėlto žinome, kad sąžinė yra svarbi.

Elektroniniai pinigai ir žmogaus laisvė

Ričardas: Taip, bet, pavyzdžiui, šešėlyje nebėra tų grynųjų pinigų ir praktiškai negali išvengti mokesčių...

Vytautas: Nesąžiningi žmonės ir disponuos tais pinigais, ir operuos dirbtiniu intelektu, tarsi skaidriai surinkę mokesčius, o naudos juos savo nuožiūra. Kodėl tos sąžinės turėtų padaugėti kaip tik aukščiausiuose sluoksniuose? Jie jau valdo absoliučiai ir niekam neatsakingi. Yra nematomoji pusė, daugelio galimų bėdų pusė, apie kurią nenorima mąstyti. Realūs žmonių pinigai yra žmonių savarankiškumo, orumo prielaida.

Elektroniniai pinigai bus jau programiniai pinigai, kurie galės kaupti informaciją apie tavo pomėgius. Žmogus galės būti valdomas labai paprastu būdu. Jei nusprendžiama, kad jis nepatikimas, jo sąskaita uždaroma. Žmogus atsidurs dirbtinio intelekto valdžioje, nes intelektas veiks pagal tam tikrus algoritmus.

Žmogus atomizuojamas. Jis atskiriamas nuo realių socialinių ryšių. Jis veikia vienas, nebe bendruomenėje, nebe kolektyve, ir todėl jo politinė galia yra daug silpnesnė ir beveik nebeįmanoma.

Išeitis: tikrasis žmogaus pašaukimas

Ričardas: O kokia išeitis?