Nuo naujų mokslo metų Lietuvos mokyklose pradedama vykdyti Gyvenimo įgūdžių programa. Tai nauja privaloma programa, kuri jau sukėlė nemažą nerimą daugeliui tėvų, ypač krikščionių. Jeigu vaikai nelankys šių pamokų, jų neperkels į kitą klasę. Nors egzaminų nėra, tačiau tai yra išskirtinė pamoka, kurioje vaikai būtinai turi dalyvauti.
Programa tampa privaloma
Ramūnas: Reaguodama į tėvų nerimą valstybė, užuot galvojusi, kaip su tėvais susitarti, įjungia jėgą, sakydama: jeigu nelankys – neperkels į kitą klasę. Anksčiau buvo Sveikatos, lytiškumo ugdymo, rengimo šeimai programa. Ji dažniausiai būdavo integruojama arba vykdoma per neformalų švietimą – popamokiniai užsiėmimai, atvažiuodavo lektorius arba patys mokyklos specialistai pravesdavo. O štai Gyvenimo įgūdžių programa bus perkelta į dalykų programą ir bus privaloma.
Pagrindinės programos problemos
Ramūnas: Labai svarbus klausimas: koks yra tos programos turinys ir kokios grėsmės? Pagrindinis dalykas – pati programa yra labai aptaki. Atėjęs ideologiškai angažuotas mokytojas į tą programą įdės tas vertybines nuostatas, kokias jis pats norės. Ankstesnėje programoje (SLURŠ) buvo apibrėžta, kas yra lytiškumas, kas yra lytis, kas yra lytinė tapatybė. Tai buvo vienintelis valstybinis dokumentas, kuriame buvo lytinės tapatybės sąvoka, ir ji atitiko prigimtinę lyties sampratą. Gyvenimo įgūdžių programoje šitų dalykų nėra. Ir antras dalykas – nėra vertybinių nuostatų, todėl programos įgyvendinimas priklausys nuo to, kokias vertybines nuostatas įdės mokytojas.
Ričardas: Jeigu Lietuvos Konstitucijoje apibrėžta, kad šeima susideda iš vyro ir moters, tai valstybinės mokyklos turėtų vadovautis Konstitucija. Mokytojas negalės kalbėti apie įvairių šeimų formas – apie tai kažkur kitur galima diskutuoti, bet ne mokykloje.
Ramūnas: Vyriausybė rugsėjo mėnesį siūlo svarstyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, siūloma išbraukti nuostatą, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi ir sveikatai turi kitokios negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse numatytos šeimos sampratos skatinimas. Šitas momentas yra pats svarbiausias – atveriamas langas propaguoti kitokią šeimos sampratą. Ir ši Gyvenimo įgūdžių programa su tuo puikiai dera.
Programos turinys ir neutralumas lyčiai
Ramūnas: Šioje programoje suplakti bent penki dalykai. Žmogaus sauga – kaip elgtis gatvėje arba karo atveju. Tada yra socialinis-emocinis ugdymas, iš esmės populiarioji psichologija apie santykius. Toliau eina lytiškumo ugdymas. Rengimo šeimai dalies, kuris buvo ankstesnėje programoje, šitoje programoje nebeliko. Mes suprantame, kad lyties, lytiškumo tikslas yra kurti tarpasmeninius santykius, draugystę, kuri išsivysto į meilę, ir tos meilės kulminacija yra šeimos sukūrimas ir nauja gyvybė. Dabar, kai kalbi apie lytiškumą ir atsieji jį nuo rengimo šeimai, lytiškumas tampa savitikslis. Šitoje programoje labai akivaizdžiai matyti, kad meilė yra suprantama kaip psichofiziologinis malonumas ir tiek. Kokį efektą toks dėstymas duos? Jis didins smalsumą ir skatins seksualizaciją ankstyvame amžiuje.
Dar vienas labai ryškiai į akis krentantis dalykas yra tas, kad programa yra neutrali lyčiai. Tas neutralumas reiškiasi tuo, kad programoje nėra kalbama apie buvimą vyru, buvimą moterimi. Nėra kalbama apie vyriškumą, moteriškumą kaip vyro ir moters raiškos būdą. Ir nėra kalbama apie buvimą tėčiu ir mama kaip tokį esminį vyro ar moters raiškos būdą, kuris būdingas tik jam ir nebūdingas kitai lyčiai. Programa vadinasi Gyvenimo įgūdžių programa, kalba apie įvairius įgūdžius, bet esminis įgūdis kurti santykį su kitos lyties asmeniu nėra paliestas. Nėra skirtumo, ar tu kursi santykį, įskaitant ir lytinį, su Jonu, ar su Maryte. Remiantis tokia koncepcija tikrai gali atsiverti durys genderizmo propagandai.
Mokyklos vaidmuo ir ideologijos pavojus
Ramūnas: Mokykla nėra informacijos apie seksualumą gavimo vieta. Mokykla yra vieta, kurioje ugdomos tam tikros dorovinės nuostatos. Informaciją apie seksualumą vaikai ir patys sužinos. Dabar visi yra išmanūs, yra informacinės technologijos. Bet ko internete nėra? Internete nėra mokoma apie tai, kaip savo lytiškumą arba seksualumą valdyti. Bėda ta, kad visuomenės sveikatos specialistai turi medicininių žinių, bet pedagoginio išsilavinimo neturi ir kaip ugdantieji mokytojai negali dirbti. Atsiranda savanorių entuziastų, kurie prisiima tą programą dėstyti, ir dažniausiai tai yra žmonės, kurie yra ideologiškai angažuoti.
Prieš porą dienų man paskambino viena sunerimusi šeima. Sakė, kad jų vaikams gyvenimo programą dėstys istorijos mokytojas, kuris socialiniame gyvenime yra atviras gėjus. Tai reiškia, tą programą renkasi dėstyti ideologiškai angažuoti asmenys, o kita pusė tos programos nenori.
Patarimai tėvams
Ramūnas: Patarimas tėvams būtų pasižiūrėti, paklausti, koks mokytojas tą programą dėstys, ir jeigu tai yra jau dėstantis mokytojas, apie jo pasaulėžiūrą arba vertybines nuostatas jau galima turėti tam tikrą įsivaizdavimą. O jeigu tai yra naujas mokytojas, tai tikrai tėvams niekas netrukdo su juo susitikti ir pakalbėti apie visus šituos dalykus, nes, kaip minėjau, programos įgyvendinimas priklausys nuo mokytojų. Šleiva programa, bet jeigu yra geras mokytojas, jis tuos kampus sugebės nušlifuoti. Konfliktas visada yra paskutinis sprendimo būdas.
Ričardas: Bet vaikas pats gali nenorėti lankyti pamokos. Kaip tada?
Ramūnas: Tikrai yra pakankamai brandžių vaikų, tarkime, iš krikščioniškų šeimų, kurie turės aiškų požiūrį šiuo klausimu. Pati programa yra iki dešimtos klasės.
Programų kaitumas ir ateities perspektyvos
Ramūnas: Ši programa yra patvirtinta ministro įsakymu. Programos keičiamos, programų turinys taip pat keičiamas ir koncepcijos kinta. Pavyzdys – istorijos programa. Viena koncepcija sako, kad svarbu yra patriotiškumas, tautiškumas, kita koncepcija – kad svarbu žmogus kaip individualybė, jo teisės ir laisvės, ir per tą prizmę žiūrima į tautą, į valstybės istoriją. Gali būti vienoks modelis arba kitoks, ir programos gali kisti, kaip kinta požiūris į švietimo politiką. Lygiai taip pat ir ši Gyvenimo įgūdžių programa. Ji gali kisti. Gali būti, kad pasikeitus švietimo ministrui ši programa bus arba perrašyta, arba grąžinta į prevencinės programos lygį. Tai nėra įstatymas, kuris yra įkaltas. Tai yra švietimo politikos klausimas.
Ričardas: Tikėsimės, kad klausytojai, kurie neabejingi savo vaikų auklėjimui, bus aktyvūs ir dalyvaus rinkimuose, stebės politikus, diktuos vertybinius klausimus.