Kartą Jėzus meldėsi. Skaitau iš Mato Evangelijos 11-o skyriaus: „Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, ir apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti. Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš esu romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva" (Mt 11, 25–30).

Kur ieškome atgaivos?

Dažniausiai atkreipiame dėmesį į Jėzaus žodžius, kur Jis sako: „Ateikite pas mane visi". Ir ne veltui. Tuštybės jausmas yra nesvetimas kiekvienam. Visi einame kažkur, pas kažką, ieškodami savo širdims užpildymo ar išpildymo. Jėzus sako: „Ateikite pas mane" ir siūlo neįtikėtiną lengvumo dovaną tiems, kas jaučiasi prislėgti šiame gyvenime ir vargsta.

Dabar populiaru kreiptis į dėmesingo įsisąmoninimo praktiką, kai stengiamasi į viską pažvelgti tarsi iš šalies ir taip atrasti nusiraminimą bei jėgų priimti gyvenimo siunčiamus iššūkius. Nesakau, kad tai neveikia ir kad žmogaus sugalvoti būdai padėti išgyventi šiame pasaulyje yra blogi, tačiau visi jie turi savo galiojimo terminą ir veiksmingumo ribas. Kokios jūsų strategijos ieškant gyvenimo atgaivos? Atostogos, gera knyga, darbas, sportas?

Tikrosios ramybės šaltinis

Jėzus sako, kad ramybė ateina, kai tampame Jėzaus mokiniais ir mokomės romumo bei nuolankumo. Savo pastorystėje dažnai sutinku žmonių, kurie į sekimą Jėzumi žvelgia kaip į nusiraminimo ieškojimą, neprisiliečiant prie tarnavimo ir užmerkiant akis į tai, kad tik romume ir nuolankume ši ramybė atranda savo tikrąją prigimtį pasaulyje.

Ramybė dažnai tapatinama su tvirta saviverte, aiškiais gyvenimo tikslais, materialiu saugumu ir pan. Šie dalykai nėra blogi patys iš savęs. Tačiau pastebėkite, apie ką kalba Jėzus. Visa tai, ką minėjome anksčiau, gali mus taip pat ir slėgti. Charakterio ydos išlenda ir jų pasekmes galime matyti aplinkui. Gyvenimo tikslai ne visada šildo vakarais, o saugumas labai trapus. Jėzus kviečia sutelkti dėmesį ne į tai, kas pasaulyje laikina, o tapti Jo mokiniais. Tada, pasak Jo, tikra ir išliekanti ramybė ir atgaiva ateis į mūsų gyvenimus. Jėzaus našta yra palaikanti ir lengva.

Jėzaus malda nusivylimo akivaizdoje

Tačiau ar pastebėjote, kad Jėzaus žodžiai prasideda kur kas anksčiau nei kvietimu ateiti pas Jį? Matas rašo, kad Jėzus meldėsi, ir šita malda yra šiek tiek keista, nes, atrodytų, yra ištarta spontaniškai ir iš pirmo žvilgsnio menkai susijusi su visu aplinkiniu kontekstu. Bet tik iš pirmo žvilgsnio.

Viskas prasidėjo nuo Jėzaus klausimo: „Su kuo galėčiau palyginti šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi prekyvietėje ir šaukia savo draugams: mes jums grojome, o jūs nešokote; mes giedojome raudas, o jūs nerypavote. Buvo atėjęs Jonas, nevalgęs ir negeriantis. Tai apie jį kalbėjo: jis demono apsėstas. Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis. Tai jie sako: štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų ir nusidėjėlių bičiulis. Ir vis dėlto išmintis yra pateisinama savo darbais" (Mt 11, 16–19).

Tada Jėzus ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta dauguma Jo stebuklų, kad jie neatsivertė: „Vargas tau, Chorazine, vargas tau, Betsaida, jeigu Tyre ar Sidone būtų įvykę tokių stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir atgailavę su ašutine bei pelenuose. Todėl sakau jums, Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną negu jums. Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki mirusiųjų pasaulio. Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokių stebuklų, kokių įvyko tavyje, jie stovėtų dar ir šiandien, todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau" (Mt 11, 20–24).

Kai nesiseka net meistrui

Po šių žodžių Jėzus tarytum pakelia akis į dangų ir ištaria maldą, kurią jau skaitėme mūsų laidos pradžioje. Jėzus paima tris pagoniškus miestus ir priešpriešina jų situacijas trims miestams, kurie buvo paliesti Jėzaus tarnavimo. Sodoma, Tyras ir Sidonas turėjo savo bėdų, jie sau nuosprendį pasirašė, atmetę šviesą, kurią tuo metu turėjo. Tačiau Chorazinas, Betsaida ir Kafarnaumas buvo aplankyti paties šviesos autoriaus. Ką daugiau juose ir dėl jų buvo galima padaryti?

Kai pameistriui nesiseka, yra viltis, kad meistras ateis ir padės, tačiau kai nesiseka darbo išpildyti pačiam meistrui, kas tada gali padėti? Iki Jėzaus atėjimo pranašai, karaliai, kunigai ir paprasti miesto ar kaimo žmonės darbavosi dėl žmonių. Vieniems sekėsi geriau, kitiems – prasčiau, tačiau Dievas juos išmintingai naudojo. Galima būtų rasti kliaudų žmogiškame faktoriuje, tačiau prieš du tūkstančius metų atėjo Jėzus. Ir kur dabar ieškoti pasiteisinimų žmonių kietaširdiškumui?

Jėzus neslepia nusivylimo dėl Jo tarnystės bergždumo. Jis gydė, skelbė ir mokė. Tačiau paliestas širdis buvo galima suskaičiuoti ant pirštų.

Šlovinimas nesėkmės akivaizdoje

Kaip atrodytų jūsų malda nesėkmės akivaizdoje? Daugelio malda prasidėtų klausimu „kodėl?", kiti gal išpažintų savo nuodėmes, nes tikriausiai dėl jų kaltės kažkas vyksta ne taip. Dar kiti gal nusipurtytų maldoje dulkes nuo savo kojų ir viską užmiršę pasinertų į kitą veiklą.

Jėzaus malda prasideda tokiais žodžiais: „Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie". Jėzus nepraranda vilties, nes vis tiek mato, kad Dievas savo valią įgyvendina, ir Jis pasiruošęs toliau joje likti. Savo maldą Jėzus baigė kvietimu. Ar norite lengvumo gyvenime? Ateikite pas mane ir mokykitės Jo. Jėzus tikėjo, kad Dievas vis tiek veikia ir savo valią įgyvendina. Jo širdis buvo rami. Fizinės akys nematė jokių Dievo veiklos ženklų, bet Jėzaus tikėjimas nesusvyravo ir noras tarnauti neatvėso. Jis kvietė sekti Jo pramintu keliu.

Kelias per nuolankumą

Ar jūs dažnai nusiviliate? Ar dažnai problemų akivaizdoje pradedate bambėti ir siųsti Dievui nerišlias maldas? Ar dažnai dingsta noras tarnauti, kai nesimato tarnystės vaisių? Jėzus kviečia rinktis Jo kelią. Žinia apie Dievą nebus priimtina tiems, kurie vaizduoja, kad jiems nieko nereikia. Ji yra skirta tiems, kas jaučia poreikį ir yra pasiruošę mokytis nuolankumo.

Maldų Biblijoje yra aprašyta ne viena, ir jos visos skirtingos, kaip skirtingi yra pokalbiai tarp dviejų sąmoningų asmenų. Tačiau Jėzus demonstruoja ramybę, kylančią iš žinojimo, jog, nepaisant nesėkmių ir nusivylimo, Dievas vis tiek valdo ir viskam vadovauja. Tegul mūsų maldose būna daugiau dėkingumo ir džiaugsmo. Net ir tada, kai dalykai nesiklosto taip, kaip mes tikėjomės ar norėjome, Dievo valia yra visame ir virš visko.

Pagal Mindaugo Pikūno laidą „Kasdienė mana" parengė Marius Kundrotas.