Juk kažkodėl anksčiau norėjosi būti kartu, o dabar jau nebe. Nejaugi tik tiek ir tegali mūsų išdainuota ir išsvajota bei išgirta meilė? O gal čia ne meilėje visa bėda?

Vyrų didžiausias poreikis – pagarba

Vieno tyrimo metu buvo apklausta 400 vyrų. Jų buvo paprašyta pasirinkti, kokią ateitį jie rinktųsi, jei būtų priversti rinktis tik vieną – likti vienam ir nemylimam ar jaustis nevisaverčiu ir visų negerbiamu. 74 proc. apklaustų vyrų prisipažino: jei nebūtų jokio kito pasirinkimo, jie mieliau rinktųsi amžiams likti vieni ir nemylimi, nei kentėti nepagarbą ir jaustis nepilnaverčiais.

Pasirodo, labiau už meilę vyrams reikia pagarbos. Teko skaityti vieno šeimos psichologo atradimą, kai ne vienas vyras jam prisipažino, jog mieliau gyventų su jį gerbiančia, bet nemylinčia žmona nei su mylinčia, bet negerbiančia savo vyro. Žinau, skamba keistai – kaip iš viso galima mylėti ir negerbti arba gerbti ir nemylėti? Tačiau gal kaip tik šiame keistume ir slypi didžiausių galimybių ir skaudžiausių pralaimėjimų šaknys.

Apaštalo Pauliaus perspektyva

Apaštalas Paulius rašė: vyrai, mylėkite savo žmonas; moterys, gerbkite savo vyrus (Laiškas efeziečiams, 5 skyriaus 33 eilutė). Daugelis porų taip ir žengia skyrybų link, nes vyrai savo žmonas gerbia, o šios nori meilės; moterys savo vyrus myli, o šie nori pagarbos. Apaštalas ragino vyrus besąlygiška meile mylėti savo moteris, o žmonas savo vyrams rodyti besąlygišką pagarbą.

Tai gana delikati tema, nes Paulius paliečia reikalo esmę, per daug nesigilindamas į detales. Pasak apaštalo, moters didžiausias poreikis yra meilė, o vyro – pagarba. Tai reiškia, kad tai yra ir didžiausia priešingų lyčių silpnybė. Turiu galvoje, mus nuodėmė taip suluošino, kad moteriai rodyti vyrui pagarbą yra sunku, kaip ir vyrui – meilę moteriai.

Čia gal net labiausiai Jėzaus raginimas mylėti taip, kaip norime patys būti mylimi, gali būti pritaikomas aiškiausiai. Moterys nori būti mylimos taip, kaip jų prigimtis reikalauja. Vyrai nori būti gerbiami taip, kaip jų prigimtis to reikalauja. Moterys nori meilės ir ja dalijasi, o vyrų pasaulis sukasi aplink pagarbą.

Kas pirmas turi žengti susitaikymo link?

Kai pora pasišvenčia santykiams, dažnai šie skirtumai pradeda stumti poros partnerius vieną nuo kito. Vienas iš galimų konfliktų šaltinių yra vaidmenys poroje ir ypač – klausimas: kas turi prisiimti atsakomybę už santykius.

Kas pirmas – tai amžinai poras kankinantis klausimas. Kas pirmas turi žengti žingsnį susitaikymo link? Kai kivirčas nuslūgsta, kas pirmas turi ieškoti artumo, kai kito širdis dar, atrodytų, kieta? Kas pirmas turi parodyti meilę, kai artimo mintys užimtos kitais dalykais?

Taigi, kas pirmas? Tegul moteris nelaukia, žinoma, tačiau iš principo vyras yra tas poroje, kuris turi tapti pirmuoju. Apaštalas Paulius vyrą prilygino Jėzui, kuris už Bažnyčią, kurią jis vadino nuotaka, paaukojo save, kai ji apie jį dar visiškai negalvojo. Jėzus buvo pirmas, kuris žengė mūsų link, ir dabar jo meilė vilioja mūsų širdis.

Vyro lyderystė per tarnystę

Vyras yra tas pirmas tarp lygių poroje, kuris turi prisiimti atsakomybę už santykius. Jis savo lyderystę kuria santykių forma. Moteris neturi likti pasyvi. Ji bendrystę užpildo turiniu. Kartais bus viskas atvirkščiai – moteriai teks rūpintis meilės forma, o vyrui jos turiniu. Kartais suklupsime, nes baimė nugalės. Tačiau siekiamybė yra vyro drąsi, globojanti ir švelni meilė, kuriai tobulumo suteikia atsidavimas ir nuolankumas.

Biblijoje vyras yra vadinamas šeimos galva. Mūsų nuodėmės sutepti santykių modeliai iš karto formuoja santykius, paremtus subordinacija ir hierarchija. Tačiau Paulius ne veltui vyro ir moters santykius prilygina santykiams tarp Bažnyčios ir Jėzaus, kuris yra Bažnyčios galva. Dievo karalystėje valdžia niekada nėra paremta subordinacija ir paklusnumu. Ji yra grindžiama pagarba ir tarnyste.

Taigi vyras yra šeimos galva ir pirmas žengia žingsnį, prisiimdamas atsakomybę už santykius. Ne kaip šeimos direktorius ar firmos vadovas. Jis žengia meilės ir ramybės, ir susitaikymo keliu. Panašiai kaip Jėzus žengė iš dangaus ir pasiaukojančios meilės vedinas, atidavė savo gyvybę už Bažnyčią. Toks yra Dievo planas. Ne todėl, kad vyrai yra kažkuo pranašesni už moteris. Greičiau esame unikaliai sukurti pagal Dievo pavyzdį. Būdami skirtingi mes išpildome Dievo atvaizdą geriausia, kaip tai gali padaryti puolę kūriniai.

Kiekvieno atsakomybė ir pašaukimas

Užduotas klausimas – kas turi pirmas prisiimti atsakomybę už santykius, gali pasirodyti nejaukus, nes vienus lyg ir įpareigoja, o kituose galimai kursto pasyvumą. Ne toks buvo mano tikslas. Biblija ragina kiekvieną prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, kurie, priklausomai nuo konteksto ar pašaukimo, gali atrodyti savaip ir kitaip.

Paulius savo patarimus poros santykiams, šeimai ir visai visuomenei baigė taip: moterys, gerbkite vyrus ir nuolankiai leiskitės jų vadovaujami; vyrai, mylėkite, švelniai rūpindamiesi ir globodami savo žmonas; vaikai, visuose dalykuose gerbkite tėvus ir nuolankiai pasiduokite jų vadovaujami; tėvai, nebūkite priekabūs, kad vaikai neaugtų nudrąsinti, bet aprūpinkite juos savo pavyzdžiu ir auklėjimu; samdomi darbininkai, būkite patikimi; darbdaviai, būkite teisingi ir sąžiningi.

Tokie buvo apaštalo Pauliaus patarimai. Ar pastebėjote, kad visi turi savo iššūkių? Vaikai gundomi maištauti. Vadovai – išnaudoti. Pavaldiniai – naudotis. Vyrai – valdyti, o moterys – manipuliuoti. Visi turime savo prigimtinę bėdą, norėtume, kad jos nereikėtų spręsti.

Mano palinkėjimas: nebėkime nuo Dievo. Jo dėka santykiai tampa palaima ne tik mums, bet ir tiems, kurie yra mūsų globoje.