XFM šūkis yra „Radijas gyvenimui". Kas yra tas gyvenimas? Jeigu laikome save krikščionimis, mūsų gyvenimas yra Kristus. Viskas atrodo paprasta: Dvasia teikia gyvenimą. Bet kaip tai įgyvendinti konkrečiai, krikščioniškos žiniasklaidos kontekste?

Kas yra krikščionis?

Pirmas klausimas yra: kas yra tie, kurie kuria šį turinį, daro šį produktą? Jeigu norime pasakyti, kad esame krikščionys, turime pozicionuoti save, tada kyla klausimas: kas yra tas krikščionis? Jeigu mes žiūrime į Šventąjį Raštą, žodis „krikščionys" pavartotas tik tris kartus: du kartus Apaštalų darbuose ir vieną kartą viename iš Petro laiškų.

Krikščionys yra tie, kurie eina Jėzaus keliu. Lietuvių kalboje neturime gero vertimo, nes šis žodis iškart siejamas su krikštu, nes nėra kito atitikmens. Pernelyg nesiveliant į ilgas diskusijas, krikščionys reiškia – maži Kristūs, tai yra tie, kurie Jį atspindi. Jeigu laikome save krikščionimis, mes esame Kristaus ambasadoriai ir turime atspindėti Kristų pasauliui, ir tai yra be galo didelė atsakomybė.

Kai sakome: „čia yra krikščioniška muzika, čia yra krikščioniškas teatras, čia yra krikščioniška radijo stotis", tai nėra savaime suprantama. Ar tas žmogus, kuris yra krikščionis ir dirba „Žinių radijuje", padaro tą „Žinių radiją" krikščionišku? Kas padaro tai, ką mes darome, krikščioniška veikla? Ar vien tik kalbėjimas apie tam tikrus dalykus, ar yra kažkas daugiau, daug giliau?

Aš bandau atspindėti Kristų, bet mes nesugebame tobulai to padaryti, nes, kaip ir visi, esame paveikti nuodėmės. Nė vienas iš mūsų nėra geresnis už netikintį. Tik mes, kaip yra sakoma, esame išmaldos prašytojai, kurie atrado, kur gauti gyvenimo duonos, ir mes dabar norime pasakyti: aš atradau. Eik ir tu tos gyvenimo duonos.

Ką mes skelbiame?

Ką mes norime papasakoti žmonėms? Ką turime nešti? Jeigu mūsų atsakymas būtų „Evangeliją", tada kyla kitas klausimas. Kai kas klausydamasis laidos Apologetika.lt, netgi iš krikščionių, kurie yra skirtingi, kai kurie sako: „Laurynai, tu neturi pilnos Evangelijos, nes tau trūksta vienokių ar kitokių dalykų". Kiti sako: „Tu neturi viso Kristaus". Taigi mums vėl lieka tas klausimas: ką mes nešame?

Jeigu sakome, kad nešame Kristų, tai reiškia, kad nešame Jo asmenį ir Jo darbą. Mes kalbame apie tai, kas Jis yra, ir tai, ką Jis padarė. Mums užtenka atsiversti Pirmo laiško korintiečiams 15 skyrių, ir ten Paulius be jokių užuolankų pasako, kas yra Evangelija. Jis rašo: „Kristus mirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai. Jis buvo palaidotas, buvo prikeltas trečią dieną, kaip skelbė Raštai". Tai buvo žodinė tradicija, kurią iš lūpų į lūpas perdavė Jėzaus mokiniai, buvę labai arti nukryžiavimo įvykių.

Evangelija, jeigu reikėtų atsakyti labai trumpai, tai yra tai, ką Dievas yra padaręs dėl mūsų. Ne ką mes esame padarę dėl Dievo. Evangelijoje yra bent trys elementai – tai yra Jėzaus Kristaus mirtis už mūsų nuodėmes, prisikėlimas, ir trečias dalykas yra Jėzaus dieviškumas. Prisikėlimas patvirtino tai, ką Jėzus mokė ir darė. Visa, ką Jis kalbėjo, rodė tai, kad Jis yra Dievas, atėjęs į šią Žemę. Jeigu mes užmirštame Jėzaus mirtį už mūsų nuodėmes, prisikėlimą ar Jo dieviškumą, mes prarandame Evangeliją.

Kodėl mes tai darome?

Jeigu jau turime atsakymus į klausimą „kas?" ir „ką mes skelbiame?", tai yra – Kristaus asmenį, tada kyla kitas klausimas: „kodėl?" Krikščioniška radijo stotis niekada nesuteiks daug pinigų. Sulauksite daug kritikos, tiek iš krikščionių, tiek iš nekrikščionių. Niekas nesakė, kad bus lengva, tai vėl turime pradėti nuo asmeninio klausimo: kodėl aš darau tai, ką darau? Jeigu neturime gero atsakymo į šį klausimą, greitai perdegsime. Greitai nusivilsime, greitai būsime nepatenkinti. Greitai pradėsime skelbti truputį kitokią Evangeliją. Greitai persimesime prie kitų dalykų, imsime vadovautis pasaulio principais, kurie nėra mūsų principai.

Ką turime rodyti? Ne XFM, ne save, ne savo ypatingą kokybę. Mes turime pakelti Kristų, parodyti žmonėms, kad štai yra Kristus, tas, kuris teikia gyvenimą, ir dėl to mes esame radijas gyvenimui, kad mes kalbame apie tą, kuris teikia gyvenimą.

Ne kiekvienas turi taip gyventi ir taip tarnauti, kaip kad jūs ar aš. Mes turime skirtingus pašaukimus. Ne kiekvienas pašauktas dirbti radijuje ir būtent taip skelbti Gerąją Naujieną. Ne kiekvienas yra skirtas būti pastoriumi. Ne kiekvienas yra skirtas būti teisininku. Ne kiekvienas yra skirtas būti šlavėju, bet kiekvienas iš tų darbų gali būti panaudotas tam, kad žmogus atspindėtų Kristų pasauliui. Dievas duoda galimybę save realizuoti, bet mes negalime apkeisti vietomis. Savirealizacija ateina tik po to, kai mes darome tai, ką Dievas yra mums davęs daryti, ir mes turime savęs tada paklausti: kodėl mes čia esame?

Populiarumas ir evangelizacija

Jėzus kalbėjo nepopuliariai. Jeigu mes tapsime populiaresni negu pats Kristus, tai jau problema. Ir jeigu mes pradėsime ką nors daryti vien dėl populiarumo, tada tapsime dar viena radijo stotimi, dar viena organizacija, kuri pradėjo su gerais tikslais, bet po truputį pradėjo keisti savo kursą. Nes nebeklausinėjo klausimų: „kas?", „ką?" ir „kodėl?", svarbiausia – „kodėl aš tai darau?"

Jėzus, atėjęs pas žmones, sakydavo: o kodėl tu šito klausi? O kodėl tu taip darai? O ko tu išvis nori iš manęs? Kai prie Jėzaus priėjo turtingas jaunuolis, klausdamas: „Mokytojau, kaip man turėti amžiną gyvenimą?", Jėzus atsakė: „Tu žinai visus įsakymus, ką reikia daryti". Jaunuolis atsakė: „Aš visa tai darau". Tada Jėzus tarė: „Tau vieno trūksta. Palik viską, ką turi. Parduok viską, ką turi. Sek paskui mane". Jaunuolis nusiminė.

Kai mes ateiname pas Kristų, turime būti pasiruošę išgirsti tokį atsakymą, kuris gal mums ne visai patiks, bet kuris teikia gyvenimą. Mes patys esame žaizdoti žmonės, kurie bandome skelbti kitiems žaizdotiems žmonėms apie tą, kuris gydo.

Kaip mes tai darome?

Paskutinis klausimas yra, kaip mes tai darome, ir čia vėl nėra savaime suprantama. Jeigu Jėzus pats sako, kad jeigu jūs nekalbėsite, akmenys pradės šaukti, tai kalbėti reikia. Klausimas yra tik tas, ar vien kalbėti reikia, ir atsakymas yra, be abejo, ne. Kai kurie sako, kad reikia tik gyventi Evangelija, rodyti savo gyvenime Evangeliją, lyg tai pakeistų skelbimą žodžiu. Kiti sako: reikia daug kalbėti apie Evangeliją, nes Dievo žodis yra galingas. Tarsi tai būtų du atskiri dalykai.

Mes turime galvoti, kaip mums panaudoti tai, ką Dievas dabar davė mums šitoje vietoje, kad mes galėtumėme skelbti Gerąją Naujieną kitiems žmonėms. Bet jeigu mes pamesime pirmus tuos klausimus – „kas?", „ką?" ir „kodėl?", tada klausimas „kaip?" praras bet kokią svarbą.

Mokinystės užduotis

Krikščionių užduotis yra mokinystė. Mokinystė yra sunkus dalykas. Mums nereikia vien gaminti krikščionis, mums reikia padaryti mokiniais visų tautų žmones, kaip Jėzus yra pasakęs, ir Jis sakė: štai Aš esu su jumis iki pasaulio pabaigos. Jis mums padeda tai daryti.

Ar yra kažkas, kam galėtumėte paskirti laiko ir perduoti žinias, kuris, kai jūsų nebus, galės tęsti tą darbą, kuris gal darys netgi geriau negu jūs, nes jis bus išmokęs kažko iš jūsų? Tikslas, kad mokytojo mokinys pranoktų mokytoją.

Pagal Lauryno Jacevičiaus laidą „Apologetika" parengė Marius Kundrotas.