Laurynas Jacevičius: Sulaukiau žinutės iš Aleno, jis man aprašė vieną iš mistinių patirčių, teigdama sutikęs ir matęs angelo apsireiškimą. Mes daug šnekame apie loginius argumentus, tačiau nereikėtų užmiršti ir patirties. Patirtis gali būti netgi didesnis argumentas negu tiesiog gryna logika. Apie tai šiandien ir bandysime pasikalbėti. Kas Jus apibūdina kaip žmogų ir kaip tapote krikščionimi?

Tikėjimas Dievu, kuris atrodė tolimas

Alenas Varkulis: Aš visą laiką tikėjau Dievu, bet Jis man atrodė kaip tolima realybė, kuri nedalyvauja mūsų gyvenime. Tačiau atsitiko toks dalykas, kad aš tiesiogiai susidūriau su Viešpačiu ir tada viskas apsivertė aukštyn kojomis – aš tapau krikščionimi. Tai įvyko maždaug prieš septynerius metus. Viešpats mane pašaukė vardu ir aš atsiliepiau, ir kai aš atsiliepiau, mano gyvenimas pradėjo keistis.

Kai susiduri su Viešpačiu tiesiogiai, priimi Jį į savo gyvenimą, tada mistinės patirtys pasidaro vos ne kasdienybė. Biblinių patvirtinimų tuo metu nežinojau, nebuvau krikščionis. Bibliją buvau perskaitęs kaip pasaką. Vėliau šios patirtys pasitvirtino per Bibliją. Būtent Biblijoje jos yra – tai buvo atsitikę kitiems žmonėms anksčiau.

Laurynas: Bet kodėl tada krikščionybė? Kodėl ne kažkas kito? Kodėl tiesiog nenurašėte to kaip keistos patirties ir kodėl tada būtent pradėjote sekti Jėzumi?

Paieškos kelias ir gimimas iš naujo

Alenas: Nepradėjau sekti Jėzumi iškart po tos patirties. Atsitiko taip, kad aš pradėjau ieškoti. Tai mane pajudino iš vietos, iš mirties taško, ir aš pradėjau judėti. Pradėjau domėtis ne tik krikščionybe. Ieškojau, kol nesustojau ties krikščionybe ir Biblija. Tai irgi atsitiko su mistine patirtimi – tai buvo gimimas iš naujo.

Mes valgėme koldūnus, sėdėjome ir šnekėjome. Vienas ten buvęs žmogus pasakė: tu išplaukei, tavęs nebeliko, tu nebebuvai ten, prie stalo. Nežinau tiksliai, kiek laiko tai užtruko. Visą amžinybę galėjo būti. Vieną minutę aš buvau šviesoje su Viešpačiu ir jutau Jo meilę ir šviesą. Judėjau per ją, nežinau kur. Paskui sugrįžau atgal ir įvyko persilaužimas.

Susidomėjau Biblija, daugiau pažinau ją, dabar galėčiau save pavadinti Biblijos bakalauru, nes jau ketverius metus studijuoju.

Susitikimas su angelų pasauliu

Alenas: Vieną naktį miegojau ir išgirdau kažkokį judesį. Atrodė, kažkas vaikšto. Tai buvo svečiuose, žmonių buvo nemažai, ir aš prabudau. Apsidairiau po kambarį, kas vyksta. Pro stiklines duris žemyn krito šviesa. Pastebėjau, kad iš tos šviesos eina dar viena šviesa, kuri buvo visiškai nepaaiškinama – ji švietė horizontaliai, per vidurį kambario, ir iš tos šviesos pro duris ėjo dar vienas šviesos tunelis.

Iš pradžių buvo sunku suprasti, bet aš supratau – kažkas čia eina. Kai tiktai sujudėjau, pamačiau dvi akis žiūrint į mane iš tos šviesos. Supratau, kad tai yra gyva būtybė. Aš įsitikinęs, kad tai buvo angelas.

Laurynas: Kodėl priėjote išvados, kad tai kažkuo susiję su dvasiniu pasauliu? Kodėl tai negalėjo būti vien Jūsų psichika? Gal buvote pavargęs? Gal matėte haliucinaciją?

Alenas: Visa tai puikiausiai aprašyta Biblijoje. Angelai savo natūralioje būsenoje gyvena šviesoje. Biblijoje pasakyta, kad jie juda taip greitai, kad gali aplink Žemę aplėkti per sekundę. Vėliau supratau, kai pradėjau studijuoti Bibliją, o tada težinojau, kad tai yra mistinė patirtis.

Vaivorykštė Šiaurės jūroje

Laurynas: Dar norėjau paklausti – paprašyti papasakoti apie dar vieną mistinę patirtį, kurią minėjote turėjęs, apie vaivorykštę, kurią matėte būdamas Šiaurės jūroje.

Alenas: Tai buvo 2016-aisiais metais. Aš buvau išvykoje, Šiaurės jūroje, ir darbas buvo gan nuobodus. Išėjau vienąkart po pietų į platformą. Tuo momentu pastebėjau jūroje judant vaivorykštę ir, kas įdomiausia, ta vaivorykštė buvo idealios formos, visiškai idealios formos. Aš mačiau jos pradžią ir pabaigą. Ji įėjo į jūrą ir ji judėjo. Atrodė, kad kažkas būtų priėjęs. Ji judėjo, o paskui sustojo priešais platformą, per kokius dvidešimt metrų.

Laurynas: Minėjote, kad diena buvo tamsi. Nebuvo lietaus ar ko nors panašaus?

Alenas: Buvo apsiniaukę, diena visiškai be saulės. Mes žinome, kad vaivorykštė susidaro, kai šviečia saulė ir lyja. Bet tądien nebuvo nei saulės, nei lietaus. Šviesa ėjo iš vaivorykštės vidaus. Aš pradėjau melstis, nes jau supratau, kad šita vaivorykštė nėra paprasta vaivorykštė. Pradėjau melstis, nes tai buvo didinga.

Buvo antras tos vaivorykštės reiškinio liudytojas. Viešpaties darbai liudijami mažiausiai dviejų liudytojų. Jis matė tą vaivorykštę, bet jis negalėjo į ją žiūrėti, nudelbė žvilgsnį ir nuėjo, pasislėpė platformoje. O aš stovėjau ir meldžiausi, ir vaivorykštė po kokių penkiolikos minučių nuėjo toliau per jūrą ir dingo.

Tikėjimas ir Dievo Žodis

Laurynas: Kaip šeima reaguoja į tas istorijas, pažįstami, kiti žmonės?

Alenas: Aš suprantu Jūsų abejonę. Čia yra tikėjimo klausimas. Aš neišdrįsčiau liudyti Viešpaties galybės jos nematęs. Žmonės, kurie skaitė Bibliją ir bent jau suprato kažką iš jos, turėtų suprasti, kad tai yra įmanoma, kad ne tik yra įmanoma, bet tai ir vyko visą laiką, visais amžiais. Vaivorykštė reiškia pažadą, kad nebus tvano sunaikinti žmonijai.

Laurynas: Tai Jūs priėmėte tai kaip Dievo atsakymą, apologiją tam, kas Jus įtikino? Kad egzistuoja dvasinis pasaulis, kad yra Dievas, ir kad būtent krikščionybė yra Dievo duotas kelias sekti Kristų?

Alenas: Visi tie mistiniai įvykiai yra svarbūs, bet dar svarbiau yra atsisukti į Viešpatį. Žmogui tai yra sudėtinga. Jeigu Viešpats nepadaro to pakitimo, žmogui yra sudėtingiau atsisukti. Bet būtent tada per kitą žmogų, ar tai būtų pastorius, ar paprastas žmogus, galima irgi kažkiek tikėjimo gauti.

Šiais laikais stebuklų trūksta. Galbūt netgi Dievo Žodžio trūksta. Žmonės turėtų tikėti ne vien tik stebuklais, bet ir Biblija. Biblija pati yra stebuklas, yra Dievo Žodis, yra gyvas žodis, yra gyvybė.

Pagal Lauryno Jacevičiaus laidą „Apologetika" parengė Marius Kundrotas.