Vienas iš plačiausiai žinomų Jėzaus palyginimų yra pasakojimas apie sūnų palaidūną. Taip sakydami mes dažniausiai turime omenyje tą sūnų, kuris pasiėmė tėvo palikimo dalį ir neatsakingai jį iššvaistė. Tačiau Jėzaus palyginime neskubama daryti vienareikšmių išvadų, nes abejotinoje padėtyje buvo ir antrasis sūnus, likęs pas tėvą ir rūpinęsis tėvo namais. Šį palyginimą galima savotiškai padalinti į septynias dalis, iš kurių keturios yra susijusios su palaidūnu, dvi – su tėvu ir viena – su vyresniuoju broliu. Jaunesnysis sūnus vietoje tėvo meilės pasirinko tolimos šalies nedorumą. Kitas sūnus nusprendė likti namuose, bet ne iki galo pažinti tėvo meilę arba tai, ką reiškia brolis. Net būdamas palaidūnu sūnus yra sūnus, galintis atsigręžti. Taigi susivokęs jis prisiminė vietą, vadinamą namais, asmenį, žinoma kaip tėvą, santykių ryšį, vadinamą meile. Sūnus keliavo atgal namo su paruošta kalba. Jis buvo pasiruošęs atsiprašyti, o tėvas jį priėmė su meile.
9 nemokami kursai apie tikėjimą, šeimą ir gyvenimą. Kasdieniai skaitiniai — tiesiai į jūsų el. paštą.
