Pradžios knyga ypatinga tuo, kad ji ne tik kalba apie visų dalykų pradžią, bet ir paaiškina daugelį reiškinių, apie kuriuos tolimesniuose Biblijos puslapiuose individualiai informacijos dažnai nebėra. Šiame pasakojime minima, kad žalčio pastūmėta moteris pamatė, kad medžio vaisius geras maistui, kad jis žavus akims ir kad tas vaisius žada duoti išminties. Pastebėkite, kaip viskas šiame pasakojime koncentruojama ties rega. Net suvalgiusi uždrausto vaisiaus pora stengiasi pasislėpti, paslėpti savo nuogumą. Dešimtyje Dievo įsakymų yra antrasis įsakymas, kuris prasideda tokiais žodžiais: nedirbsi sau, drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje ir kas yra vandenyse po žeme. Šiuo įsakymu Dievas kviečia žmogų savo tikėjimą ir gyvenimą remti kažkuo kitu, nei kas yra matoma mūsų fizinėmis akimis. Kartą Dievas pranašui Samueliui kalbėjo, kai šis dairėsi ir svarstė, kas iš susirinkusiųjų galėtų būti pirmasis Izraelio karalius. „Nežiūrėk į jo išvaizdą, kalbėjo Dievas, ir stuomens aukštį, nes Aš jį atmečiau. Juk Dievas ne taip mato kaip žmogus. Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“. Bernardas Viljamas, savo knygoje nagrinėdamas antikinę graikų literatūrą, rašo, kad savo esmėje gėda yra susijusi su regėjimu arba buvimu matomu. Tačiau jis taip pat pastebi, kad gėda yra daugiau nei tik regėjimas. Jis yra susijęs su žmogaus santykiu su kitais.
9 nemokami kursai apie tikėjimą, šeimą ir gyvenimą. Kasdieniai skaitiniai — tiesiai į jūsų el. paštą.
